Marijos Alseikaitės studijų metų darbai: Vilniaus krašto tautosakos rinkimas ir jos tyrimas

LTAtkūrus Lietuvos nepriklausomybę, siekta atkurti ir į dvi šakas perskirtos lietuvių kultūros vienovę, sudėti šalia okupuotoje Lietuvoje kūrusių mokslininkų ir menininkų bei išeivijoje atsidūrusių tautiečių kūrybą. Mokslo ir kultūros žurnalai, knygų leidyklos susidomėjo savo žymiausius veikalus išeivijoje parašiusiais Marija Alseikaite-Gimbutiene ir Algirdu Juliumi Greimu. Buvo smalsu daugiau sužinoti ir apie jų kelio pradžią čia, Lietuvoje. 1996 m. „Liaudies kultūros“ žurnale buvo publikuotas Marijos Alseikaitės straipsnis „Vilniaus krašto lietuvių būdo bruožai gyvenime ir tautosakoje“, kurį skaitytojams pristatė Nijolė Laurinkienė. Įvadiniame straipsnyje šis tautosakinis tyrimas, parašytas 1940 metais, būsimai žymiai mokslininkei studijuojant Vilniaus universitete, apibūdintas kaip rodantis „autorės brandumą, įžvalgumą, orientaciją kultūrinėse bei politinėse aktualijose“ (Laurinkienė 1996: 33). Darbo rankraštis saugomas Lietuvos literatūros ir meno archyve (LLMA F. 459, ap. 3, b. 153), ten pat saugomi ir kiti pirmieji rašiniai. [Iš straipsnio, p. 10]Reikšminiai žodžiai: Marija Alseikaitė Gimbutienė; Tautosaka; Vilniaus kraštas. Keywords: Marija Alseikaitė Gimbutienė; Folklore; Vilnius region.

ENThe article compares two sources from 1940 - collections of folklore recorded by Marija Alseikaitė-Gimbutienė (LTR 2374 and LTR 2375), stored at the Institute of Lithuanian Literature and Folklore, and research summarising the experiences of expeditions, stored in the Lithuanian Archives of Literature and Art: the scientific work “Vilniaus krašto lietuvių būdo bruožai gyvenime ir tautosakoje" and the inscriptions of a radio lecture on similar topics. In Vilnius region, the scientist noticed a peculiar combination of the archaic and the modern: old customs, beliefs and young people’s interest in new books, press remained there longer than elsewhere; she took note of numerous old military-historical songs and a new repertoire of patriotic songs. She emphasised the role of women in the region - as custodians of local traditions, the native tongue, and spreaders of modern Lithuanian culture. In 1944, Al-seikaite-Gimbutiene had to leave her homeland, but the experience of her youth remained important throughout her life. [From the publication]