LTKiekviena epocha, kiekvienas laikmetis, kad ir kokios būtų politinės, visuomeninės sąlygos - ar gyvenama pavergtyje, ar laisvėje - yra savaip sudėtingas ir reikalauja maksimalių tautos pastangų saugant ir puoselėjant pamatines vertybes, kurios yra tautos dvasinių jėgų atsinaujinimo garantas. Kiekvienas laikmetis iškelia savo dvasinius lyderius. Viena iš tokių tautos moralinių viršūnių XX a. antroje pusėje - Jo Eminencija kardinolas Vincentas Sladkevičius. Unikali asmenybė - nepaprastai kuklus, net nusižeminęs, - taip su nuostaba savo atsiminimuose liudijo Biržų krašto žmonės, buvę vyskupo artumoje ilgais Jo tremties metais. Niekada neleidęs sau manyti, jog esąs tinkamiausias numatytajai dvasinei misijai, niekada neprisiskirdavęs sau nuopelnų, kurie priklausė visiems, tyliai ir kantriai savo išmintimi budėjo tautos - visų mūsų - kelyje. Niekada nesistengęs būti viešumoje, bet sunkiu tautos gyvenimo metu, net ir būdamas tarsi nematomas, tapdavo lemtingų, egzistencinių sprendimų lėmėju - Jo žodis, Jo palaiminimas lydėjo ir Bažnyčios pasipriešinimą sąžinės laisvės varžymams sovietiniais metais, ir pogrindinę Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką, ir Sąjūdžio proveržį, ir Nepriklausomybės atkūrimą - Kovo 11-osios Akto priėmimą.