KGB agento socialinis ir psichologinis portretas

LTVienas labiausiai visuomenę intriguojančių KGB veiklos aspektų - žmogaus, slypinčio už KGB agento slapyvardžio, tapatybė. Tačiau retai kas kelia klausimą, kas buvo tie žmonės, koks jų socialinis portretas: išsilavinimas, amžius, specialybė, ką labiausiai KGB sekėsi (nesisekė) verbuoti, kokioje aplinkoje jie veikė ir kokiomis savybėmis turėjo pasižymėti atlikdami įvairaus pobūdžio užduotis. Dirbti KGB slapta ir ne savo noru, nes dauguma, tikėtina, buvo priversti bendradarbiauti, manytina, buvo iššūkis net ir psichologiškai stipriam žmogui. Buvo patiriama didžiulė įtampa dėl slapstymosi nuo šeimos, draugų, dėl priklausomybės nuo KGB ne tik sovietmečiu, bet ir nutraukus bendradarbiavimą jau nepriklausomybės metu, bijant paviešinimo ar nuolat jaučiant nedingstantį kaltės jausmą. Turbūt įvairūs jausmai kankino ir tebekankina šiuo asmenis. Deja, patys agentai nedrįsta kalbėti apie savo ryšius su KGB, tai suprantama dėl didelio visuomenės priešiškumo, nenoro suprasti, atleisti. Išvadinti juos bailiais, išdavikais - per daug lengva ir paprasta. Agentas nelygu agentui, kiekviena istorija yra skirtinga. KGB agentų veiklos politizavimo, santykio su sovietine praeitimi įvairialypis ir neretai kategoriškas vertinimas, kolaboravimo sąvokos neapibrėžtumas dar labiau apsunkina tyrimus, vertinimus ir diskusijas visuomenėje.Šio mokslinio tyrimo tikslas - atskleisti, kiek leidžia turimi šaltiniai, KGB agento socialinį ir psichologinį portretą: amžių, išsilavinimą, socialinę terpę, kurioje jis veikė, kaip šie aspektai kito 8-9 dešimtmetyje, kokią įtaką KGB agento tipažui turėjo miesto (rajono) specifika. Analizuoti agentų psichologinį portretą be pačių agentų asmenybių analizės ir vertinimų yra sudėtinga, tačiau KGB dokumentai bent jau gali atskleisti, kokie reikalavimai buvo taikomi agentams arba bent jau kokių KGB ieškojo. Šio tyrimo chronologinės ribos - XX a. 8-9 dešimtmetis, nes šio laikotarpio KGB padalinių ataskaitos išsamiausios, nors kai kurių padalinių septintojo dešimtmečio ataskaitos yra nuodugnesnės nei kitų laikotarpių. Šiame darbe taikomas statistinės analizės metodas. Juo remiantis bus analizuojama, kaip kiekybiškai ir kokybiškai kito tokios agentų charakteristikos kaip išsilavinimas, amžius, agentų socialinė terpė, kiek KGB padalinio operatyvinė padėtis (kunigai, buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, strategiškai svarbūs pramonės, kultūros ir mokslo objektai). Duomenys apie tautybę ir lytį pateikiami didesnės tautinių mažumų koncentracijos padalinių ataskaitose, o tai rodo, kad šie agentų požymiai nebuvo ypač svarbūs. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: KGB; Agentai; Socialinė sudėtis; Lietuva; Socialinis ir psichologinis portretas. Keywords: KGB; Agents; Social composition; Lithuania; Social and psychological portrait.

ENAfter 1953, the KGB faced new challenges. With the Soviet system gradually opening, ever more intense relations with the West in the fields of science, culture, industry and tourism were established, which was a certain challenge in protecting strategically important information and ensuring control of the territory. However, it was no longer possible to break civil resistance and the fight of ideas by means of brutal measures alone. Secret collaborators became an ever more important instrument in implementing the KGB tasks. The agents environment and in what way he could be of use to the KGB created the greatest value for the agent. Hence, not only professional experience and knowledge but also personal qualities became important. It was not only collection of information that prevailed during the fight against partisans but also the dissemination of certain ideas or rumours, observance and analysis of moods and principles of certain groups of society (the youth, the intelligentsia, representatives of culture, education and clergy), as well as performance of other tasks became of greatest importance in the agents’ work. Hence, the most significant feature in recruiting an individual became his age, education, duties and responsibilities, the social medium in which he worked and lived. The following groups of society are most often referred to in the KGB reports, which determined their choice: the cultural and academic, technical intelligentsia, (teachers, lecturers, physicians, artists, engineers, specialists), political prisoners (deportees), the clergy, the youth, workers (workers and collective farmers).Agents’ education and social situation, perhaps their age to a lesser degree, were determined, speaking in the KGB terms, by the operational situation of a city (region): the geographical location of the territory (e.g., the border), the city of Kaunas as the temporary capital of the interwar period, where there was a great concentration of the intelligentsia, young people, political prisoners and deportees who came back from places of imprisonment, objects of industry, science, education, culture located in other cities, certain social groups, such as the former political prisoners, deportees who maintained contacts with people living abroad and, of course, the factor of the clergy was of great significance. Though it was sought to have as many agents as possible among the young people, political prisoners and the clergy, the KGB reports show that the KGB efforts gave no desired results. The level of education and the social basis of the agency was an integral part of the portrait of the KGB agent. On the basis of the available information about the psychological characteristic of the KGB agents, it is difficult to draw conclusions about the agent’s portrait. However, the specificity of the agent’s activity that included concealing everything from the family, the surrounding people, specific tasks, how to collect and obtain certain information, approaching certain persons - required certain skills such as communicability, but, on the other hand, certain reticence, as well as flexibility and composure. However, the most valuable quality of the agent was the ability to come close to the people and information that were of use to the KGB. [From the publication]