LTKuršėnų miestelis apylinkių gyventojus vis atitraukdavo nuo žemės ūkio darbų, suviliodamas lengvesnio uždarbio progomis. Čia - dažni turgūs, vyksta jomarkai - galima parduoti namudinius gaminius. Tai kaimo žmones, ypač turinčius mažiau žemės, orientavo į amatus. Mieste visada atsiranda įvairių darbų vietų, dar apylinkėje būta gausiai dvarų; jie - galima tarnystės vieta. Visa tai gerokai veikė tradicinę kaimo gyvenseną, iš esmės reglamentuotą papročių kalendoriumi. Šio straipsnio tikslas - apžvelgus kalendorinius Kuršėnų apylinkių papročius, įvertinti miesto faktoriaus įtaką tradicinės gyvenimo sanklodos erozijai. Įdomu taip pat palyginti, kaip prisimenami senieji kalendoriniai papročiai skirtingos socialinės raidos kaimuose. Tarkime, gatviniame, neišsiskirsčiusiame į vienkiemius po žemės reformos, ir pabirame, kur sodybos nutolo viena nuo kitos, kartu susilpnindamos ir bendruomeninius ryšius.