Žmogaus poelgių vertinimas pasakose

LTFolkloristų gana daug rašyta, kad pasakose vyksta gėrio ir blogio kova, o laiminga kūrinių pabaiga esanti gėrio pergalės išraiška. Pasakų personažus kartais bandoma suskirstyti į teigiamus ir neigiamus (W.Robertsas net monografiją pavadino "Gera ir bloga mergaitė"). Pasakotojams ir klausytojams iš tikrųjų vieni personažai atrodo geri, o kiti - blogi. Dėl pirmųjų nesėkmių jaudinamas!, jų sėkmėmis džiaugiamasi, o antrųjų nesigailima. Tokį požiūrį į personažus formuoja patys pasakų tekstai: jų struktūriniai elementai taip sujungti į vientisą siužetą, kad galima būtų parodyti vieno asmens ar vienos šeimos likimą, o kiti personažai tampa antraeiliais - pagalbininkais ar priešininkais. Šis įspūdis išsilaiko tol, kol pasaka suvokiama kaip vientisas kūrinys, nes dėmesys kreipiamas į pasiektus rezultatus, o jų priežastys - personažų veiksmai - atsiduria šešėlyje. Vos tik sudėtinga siužeto struktūra "išardoma", t.y. sudėtinguose siužetuose išskiriami fragmentai - elementarūs siužetai (ES), kurių kiekvienas turi savo herojų ir vaizduoja vieną dviejų personažų - herojaus ir antipodo - susidūrimą, dėmesys tarsi savaime krypsta į personažų poelgius. Elementarių siužetų struktūros analizė - pradinės situacijos, akcijų ir rezultato nustatymas - leidžia juos semantiškai interpretuoti ir grupuoti į tipus bei versijas. Tekstų struktūrinės bei semantinės analizės metodika mūsų buvo kuriama, remiantis lietuvių stebuklinėmis pasakomis. Iš 11,5 tūkstančių šių pasakų variantų išskirtus ES mes sugrupavome į 117 tipų; išanalizavus lietuvių pasakas apie gyvūnus, pasakas-legendas, novelines pasakas ir sakmes, ES tipų skaičius padidėjo iki 151 (p. 35).