LTMuzika rašytoją Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą lydėjo visą gyvenimą, dar vaikystėje ji žavėjosi mama, sėdinčia prie pianino ir skambinančia Chopiną ar Beethoveną. Autobiografinių bruožų turinčioje ir dienoraščio forma sukurtoje apysakoje Viktutė rašo: „Šiandien galėjau gėrėtis lig soties, grajydama per tas dvi valandi Šopeną ir Beethoveną. Tai mano mieliausi kompozitoriai <...>Atmenu, mamai užgraijus Šopeno maršą, aš negalėdavau niekados išklausyti lyg galo: pradėdavau verkti ir išbėgdavau iš kambario. Paskui pati pradėjau mokintis muzikos ir mokinaus lengviai ir su didžiu noru. Iš visų šalių girdėjau nuolat, juog turiu neabejotiną muzikališką talentą, juog butinai reikia man pasišvęsti artistiškai karijerai. Aš ir pati jutau savyje šiokį tokį gabumą ir vis mąsčiau palikti artiste.“ Deja, brangių muzikos studijų teko atsisakyti, nes pašlijo tėvų piniginiai reikalai [p. 8].