Gyvenimo grožį pajusti
LTIlgus metus Vytautą Bubnį, kaip ir daugelis, pažinojau tik iš jo knygų, bet pradėjusi dirbti Lietuvos rašytojų sąjungoje, turėjau garbės pabendrauti su juo ir asmeniškai. Man teko laimė pažinti šį rašytoją du pastaruosius dešimtmečius, kai jis jau buvo baigęs visas savo tarnybas ir užsiėmė vien tik tuo, ką geriausiai mokėjo – rašė. Dar yra Moksleivio redakcijoje ar ėjo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojo pareigas. Man tuo metu jo simpatiškas veidas daugiau įsiminė iš spaudos, televizijos ir, žinoma, Sąjūdžio metų, kai Vytautas buvo (nuo 1988 m.) Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo ir tarybos narys, vėliau (1992–1996 m.) – Lietuvos Respublikos Seimo narys. Artimesnė pažintis prasidėjo 2004 metais nuo kelionės į Zagrebą, į literatūrinį prozos festivalį, kuriame dalyvavo ir keletas lietuvių autorių. V. Bubnys tarp jų buvo pats svarbiausias nes vyko pristatyti ką tik kroatų kalba pasirodžiusio romano Balandžio plastėjime. Iš pradžių šiek tiek jaudinosi, kaipgi jį sutiks svetimos šalies skaitytojai, o paskui buvo labai laimingas, nes jo vertėja, Mirjana Braćko, džiaugėsi, kad, rašydamas apie Balkanų karą, Vytautas Bubnys niekur neprašovė pro šalį [p. 2].
