Medos Norbutaitės kūno ir sielos žemėlapiai

• Žurnalo archyvas: numerio tekstas

LTLietuvių tapytoja Meda Norbutaitė – aktyviai kurianti ir rengianti parodas menininkė. Nuo 1997 metų ji yra dalyvavusi daugiau nei dvidešimtyje autorinių parodų, daugelyje grupinių parodų ir projektų. 2020 metais pasirodė albumas Meda Norbutaitė, kuriame surinkti geriausi pastarųjų dviejų dešimtmečių tapytojos darbai, kuriuos lydi dailėtyrininkų ir meno filosofų tekstai, o 2020-ųjų vasarą surengta autorinė paroda Dailininkų sąjungos galerijoje, kurioje eksponuoti naujausi dailininkės kūriniai. Šiuose tapybos darbuose matyti, jog pastaraisiais metais Meda tapyboje vis labiau ima gilintis į vidinį ir išorinį kūno kismą. Tapytoją domina materialus kūnas, turintis savo apimtį, formą, faktūrą, spalvą, kvapą ir nuotaikas, o sykiu atspindintis emocinę ir dvasinę patirtį, mintis. Tapytojai rūpi kūniškas buvimas pasaulyje ir kūniško Aš santykis su aplinka. Apskritai šiandieninėje vaizdo kultūroje kūnas vizualizuojamas kaip visų krizių – migracijos, pandemijos, ekologinių ir kitų pasaulinių nelaimių – simbolis ir vaizdinys: būtent kūno pažeidžiamumas tapo pagrindine meninio aktyvizmo tema ir šaltiniu. [Iš straipsnio, p. 36]Reikšminiai žodžiai: Meda Norbutaitė; Tapyba; Žmogaus figūra; Kūnas; Erotizmas; Kūniškumas. Keywords: Meda Norbutaitė; Painting; Human figure; Body; Eroticism; Physicality.