Pasaulio sutvėrimas mintimi

LTSenojo Testamento Patarlių knygoje (3.19–20) pasakyta: „Išmintimi Viešpats padėjo žemės pamatus; supratimu dangų padarė; jo žinojimu prasiveržė vandenų gelmės ir debesys lašina rasą.“ Pasak Deivido Maklagano: „Pradžios knygos pirmasis naratyvas sukūrimo pakopas irgi aprašo kaip dieviškųjų fiat seką, kurioje mintis ir galia, idėja ir jos realizavimas yra identiški ir vienalaikiai.“ Paminėtinas ir Jono Evangelijos pirmasis sakinys „Pradžioje buvo Žodis“, kurį šiaip jau galima būtų versti „Pradžioje buvo Protas“, nes graikų λόγος reiškia ir viena, ir kita. Į tai yra atkreipęs dėmesį Ernstas Kasireris: „Bene visų didžiųjų religinių kultūrų pasisakymuose apie sukūrimą drauge su aukščiausiuoju Kūrėju reiškiasi Žodis, ar kaip jo pasitelkta priemonė, ar kaip pats pirminis šaltinis, iš kurio radosi ir jis pats, ir kitos būtybės bei būties tvarka. Mintis ir jos ištarimas žodžiu paprastai laikoma víena, nes mąstantis protas ir bylojantis žodis iš esmės yra neatskiriami. Užtat viename iš seniausių Egipto teologijos paliudijimų ši pirminė ‘širdies ir žodžio’ galia yra priskirta dievui kūrėjui Ptahui, kuria jis ir sukūrė visus dievus ir žmones, visus gyvūnus ir visa, kas gyva. Visa kas atsirado per jo širdies mintį ir lemiantį jo žodį... Čia, kaip yra pastebėjęs ne vienas mokslininkas, tūkstančius metų iki krikščionybės Dievas jau suvokiamas kaip dvasinė Būtybė, kuri sumąstė pasaulį prieš jį sukurdama ir pasitelkė Žodį kaip išraiškos ir sukūrimo priemonę.“ Dėl to prisimintinas čia ir Martynas Mažvydas: Tasai Dievas dangų, žemę žodžiu vienu sutvėrė / Šitu būdu žmones ir visus daiktus padarė. [Iš straipsnio, p. 13]Reikšminiai žodžiai: Pasaulio sutvėrimas; Kosmogonija; Dievas; Sapnas; Sąmonė. Keywords: Creation of the world; Cosmogony; God; Dream; Consciousness.