LTIš tikrųjų, Lietuvos baletui netrukus šimtas metų. Tai – ir ilgas laikotarpis, ir, žiūrint istoriškai, labai trumpas. Bet, aišku, Lietuvos baleto užuomazgų buvo ir anksčiau, pavyzdžiui, dvaruose statant operas, irgi būdavo šokama. Jeigu kalbame apie tokį baletą, kuris atsirado su pirmuoju Kopelijos pastatymu Kauno teatre, kiekvienu jo vystymosi laikotarpiu buvo daug įdomių asmenybių, daug įdomių choreografų, daug įdomių šokėjų. Jie visi buvo užsidegę, kūrė gražius, įspūdingus spektaklius. Kartais pasisekdavo geriau, kartais – prasčiau, tačiau turime gausų palikimą. Svarbiausia, kad mes tai žinotume, prisimintume. Tai – „pirmieji mokytojai“ ir tiesiogine prasme, ir perkeltine, ten mūsų šaknys. Viskas turi savas šaknis, pamatus, ir Lietuvos baleto šaknys stiprios: Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė – viena pirmųjų mūsų šokėjų, Marija Juozapaitytė, Bronius Kelbauskas... Galėčiau vardinti ir vardinti [p. 2].