Medis tautos pasaulėjautoje

LTVisuomenėje įsiplieskus aštrioms diskusijoms dėl miškų kirtimo plynai saugomose teritorijose, verta panagrinėti, ką gi reiškė medis lietuvio pasaulėjautai. Didis žemaitis Simonas Daukantas, kurio gimimo 225-ąją sukaktį šiemet minime, savo veikale Darbai senovės lietuvių ir žemaičių įrašė tokius žodžius: „Kas gali būti meilingesniu žmogui, kaipo ilsėtis po tuo ąžuolu, liepa ar klevu, po kuriuo jo bočius taip pat nuvargęs ilsėjo.“ O ir šiandien keliaujant po Lietuvą, dar nekeista pamatyti prie galingo medžio kamieno prigludusią apsamanojusią koplytėlę su dievdirbio išdrožta skulptūrėle. Kelių sankryžose, buvusiose sodybvietėse, senkapiuose šitaip yra padabinti išskirtiniai medžiai, dar labiau juos sureikšminant. Išskirtiniai drūtumu, amžiumi, vainiko forma; dažniausiai tai – ąžuolas, liepa, uosis, pušis. Žemaitijoje žinomi vadinamieji apžadų kapeliai, kuriuose nebuvo laidojama, o augančios pušys puošiamos kryželiais ir koplytėlėmis, sustiprinant tam tikrą religinį įžadą [p. 49].