Filosofiniai radiniai poetinėje Lietuvos provincijoje

LTKaskart pradedant samprotauti apie poezijos ir filosofijos santykį, juo labiau apie jų panašumą ar netgi giminystę, dera prasiminti kelias Antano Maceinos tezes, užfiksuotas Didžiojo inkvizitoriaus Įvade Filosofija ir poezija. „Filosofas ir poetas kuria sakydami, – teigia mąstytojas. – Jie, kaip ir Adomas kūrinijos akivaizdoje, duoda vardus giliausiems savo sielos virpėjimams, giliausioms įžvalgoms į būties sąrangą...“ Kiek toliau jis mėgina praplėsti, gal net detalizuoti poezijos ir filosofijos giminystės sampratą: „Filosofija ir poezija ne tik iš bendro šaltinio (kalbos) kyla, bet nešasi ir bendrą turinį, kuriuo yra žmogiškasis būties suvokimas ir pergyvenimas. Šios dvi seserys turi ne tik tą pačia motiną, bet ir tą patį paveldėjimą.“ Galėtume dar pritarti minčiai, kad „poezijos objektas – giliausia šio žodžio prasme – yra būtis“ (kaip ir filosofijos – žinome tai dar nuo senovės graikų, ir Maceina nevengia pabrėžti, kad „šiandien [tai] yra visiškai aišku“). Kiek atsargiau turbūt derėtų vertinti kategoriškesnį Maceinos „esminės poezijos ir filosofijos tapatybės paregimą“: „Savo esmėje filosofija ir poezija yra tas pats dalykas“ – nebent primygtinai pabrėžtume „esminė“ ir „savo esmėje“ („iš esmės“ – šiuolaikiškiau ir suprantamiau sakytume), kad būtų aiškiau, jog filosofijos ir poezijos tapatybė nėra absoliuti. [Iš straipsnio, p. 18]Reikšminiai žodžiai: Filosofija; Poezija; Vladas Šlaitas; Antanas Maceina; Romas Raila; Alfas Pakėnas; Vainius Bakas. Keywords: Philosophy; Poetry; Vladas Šlaitas; Antanas Maceina; Romas Raila; Alfas Pakėnas; Vainius Bakas.