Galios santykiai "Didžiajame šeimos gynimo marše 2021“

LT„Didysis šeimos gynimo maršas“ kilo neįprastu laikotarpiu – COVID-19 pandemijos metu. Nerimas dėl gyvenimo sąlygų siaučiant virusui realizavosi į gandų ir baimės apgaubtą seksualinę paniką, paskatintą naujos valdančiosios daugumos iniciatyvų priimti LR Partnerystės įstatymą ir ratifikuoti „Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo“. Judėjimas sutelkė žmones remdamasis bendra tautos praeitimi ir akcentuodamas rūpestį dėl valstybės ateities (taip maršui suteiktas pilietiškumo skatinimo braižas). Vis dėlto pagrindinis maršo tikslo elementas slypi seksualumo kategorijos vidinėje politikoje. Judėjimo diskursas aiškiai atskleidžia seksualumo aktų hierarchinį vertinimą – visuomenėje priimtini gali būti tik heteroseksualūs, prokreaciniai santykiai, o homoseksualūs santykiai ar lyčių stereotipų neatitinkanti seksualinė išraiška yra smerktini. Susidūrus su mintimi, kad, priėmus LR Partnerystės įstatymą, būtų legitimuoti tos pačios lyties porų santykiai, kilo baimė, jog tai sudarys sąlygas visoms kitoms seksualinės išraiškos formoms, kurias judėjimas laiko „blogu“ elgesiu, pripažinti. Atlikta analizė leidžia manyti, kad iš tiesų „Didysis šeimos gynimo maršas“ nebuvo orientuotas minėtiems teisėms aktams oponuoti, nes pastebima prieštara bet kokiai kitai seksualumo išraiškai, kuri neatitinka judėjimo „gero“ seksualinio elgesio standarto (tai patvirtina oficialioji maršo retorika ir dažnai joje atsikartojanti nuoroda į vadovavimąsi krikščioniška morale).Vienas pagrindinių maršo deklaruojamų tikslų – apsaugoti tradicinę šeimą ir vaikus, tačiau judėjimo oficialusis diskursas nepateikia jokių substantyvių pasiūlymų, koks turėtų būti vaikų auklėjimas ir tradicinės šeimos santykiai. Toks fasadinis aktyvizmas, besipriešinantis bet kokiam kitam seksualumo aspektui ir puoselėjantis tradiciniais lyčių stereotipais grįstą šeimą, koduoja LGBT+ bendruomenės ir moterų priespaudą. Pagrindinė maršo funkcija – užtikrinti heteronormatyvios visuomenės, kurioje seksualinė įvairovė būtų nepriimama, reprodukciją, o judėjimo pasirinkta pilietiškumo samprata formuoja bendruomenę, kuri atstumia bendrapiliečius, priklausančius seksualinėms mažumoms, ir gilina skirtį visuomenėje [p. 108].