LTDabartis vėl kelia iššūkių valstybingumui. Emigracija, karo grėsmės nuojautos, Lietuvos valstybės likimas globalaus pasaulio kontekste, laisvo žmogaus-piliečio tapatybės krizė gyvenant jau beveik gerovės valstybėje jaudina skulptorius ir paveikė visą skulptūros lauką. Netylant diskusijoms apie paminklų (ne)galimumą ar „skulptūros viešojoje erdvėje pabaigą“, Lietuvos Šimtmečio jubiliejaus laukimas, o vėliau ir šventimas paskatino iniciatyvas statyti paminklus. Istorinės atminties įprasminimo poreikio ir šiuolaikinių žaidimų tuščioje erdvėje priešprieša provokuoja gyvybiškai svarbias diskusijas apie meninę kalbą, jos būtinybę ir atsinaujinimą [p. 40].