Netobulybės grožis, arba Paslaptingi indai iš nebūties

LTNetikėtai į lietuvių keramiką įsiveržusi Rima Leipuvienė taip pat kuria iš tradicinių indų išaugusias skulptūrines formas. Naujausi menininkės keramikos darbai, eksponuoti šių metų gegužę–birželį asmeninėje parodoje Vytauto Valiušio keramikos muziejuje Leliūnuose (Utenos r.), įvardyti bendru pavadinimu Iš nebūties. Parodinėje erdvėje panašaus dydžio keraminiai eksponatai sugrupuoti nevienodame aukštyje po vieną ar kelis, pabrėžiant natūralią žmogaus aplinką, kurioje nėra simetrijos, vienodumo, kelių tapačių daiktų. Kai kurios skulptūrinės formos panašios, tačiau, atidžiau įsižiūrėjęs, įžvelgi kiekvienos jų kitoniškumą, nulemtą skirtingų dalių proporcijų, atspalvių, glazūruotų ir glazūra nedengtų plotų santykio. Menininkei nesvarbus konkretaus darbo pavadinimas, kuris kreiptų žiūrovo mintį tam tikra linkme, ji nori, kad įspūdį darytų ekspozicijos visuma, kad formos sąveikautų, keltų tam tikras asociacijas, žadintų žiūrovų vaizduotę. Ir atrodo, kad kūriniai tarpusavyje šnekasi vieni kitus papildydami – kai kurie santūriau, prislopintai, tyliai, kiti garsiau, mažorine gaida. Galima įžvelgti kelias dirbinių grupes – vieni artimi tradicinėms vazoms, kiti praaugantys jas ir laikytini savarankiškomis plastinėmis formomis [p. 36].