LTApie profesorių Juozą Algimantą Krikštopaitį – iškilią Lietuvos mokslo viršukalnę – sužinojau prieš daugiau nei trisdešimt metų, dar iki Sajūdžio, mokydamasis vidurinėje mokykloje. Tuo metu jaučiau didelę aistrą ne tik humanitariniams mokslams, bet ir fizikai. Daktaras Julius Šalkauskis, neformalus mano fizikos mokytojas, pas kurį apsilankydavau tuomečiame Lietuvos mokslų akademijos Fizikos institute, kartą man įteikė rusų kalba parašytą knygą Fizinė tikrovė kvantiniu aspektu. Šio filosofinėms kvantinės fizikos problemoms skirto veikalo autorius buvo Juozas Algimantas Krikštopaitis. Knyga, nedideliu tiražu išspausdinta ant prasto popieriaus, nebuvo nei stora, nei išvaizdi, bet joje dėstomas požiūris man atsiskleidė kaip įdomus ir novatoriškas, o teorinė analizė – gili ir subtili. Su didžiausiu susidomėjimu įnikęs į šią knygą, perskaičiau ją per porą dienų – veikalas man paliko neišdildomą įspūdį. Tuo metu ir prasidėjo mano netiesioginė pažintis su Profesoriumi [p. 11].