Svami Vivekanandos Vienio filosofija kaip „racionalios religijos“ galimybė

LTSvami Vivekananda (Narendranathas Dutta) – Indijos dvasinis mokytojas, filosofas, vienuolis, Šri Ramakrišnos mokinys ir sekėjas, savo mokyme organiškai sujungė intelektualumo ir dvasingumo dimensijas. Vakaruose Vivekananda išgarsėjo 1893 metais Čikagoje Pasaulio religijų parlamente, atstovaudamas hinduizmui, advaita vedantos filosofijai. Džiugu, jog turime ir lietuviškąjį Džnana joga. Išminties ir pažinimo joga vertimą (vert. N. Jagelavičiūtė-Teišerskienė), kuriame yra paskaitos, skaitytos Europoje ir Amerikoje. Advaita vedanta – nedualistinė filosofija, kurios branduolys yra Atmano – individualios savasties ir Brahmano – visa apimančio Principo tapatumo idėja, Vivekanandos įsitikinimu, yra intelektualiems svarstymams neprieštaraujanti filosofija, vedanti į virš-asmeniško Vienio patirtį. Taigi advaita vedanta skelbia, jog visa yra Vienis, vadinasi, tikrovė negali būti laikoma dualia. Vivekananda žingsnis po žingsnio pagrindžia Vienio filosofijos, kaip „racionalios religijos“, būtinumą, atskleisdamas, jog vien racionalus suvokimas nėra pakankamas išskleisti žmogiškosios būtybės potencialą, nes, mąstydami apie Vienį, neišvengiamai prieiname ribą, kai pati mintis viršija save. Pristatydamas advaita vedantos Vienio idėją, nevengdamas loginių samprotavimų, Vivekananda meistriškai jungia intelektualines pastangas, bandydamas paaiškinti, kas yra Vienis, kartu nubrėždamas orientyrus intuityviam, racionalų mąstymą pranokstančiam Vienio patyrimui [p. 27].