Józefas Piłsudskis Lietuvos istorijos veidrodyje
LTNekyla abejonės, kad Piłsudskis yra žymiausias XX a. kaimyninės valstybės politinis veikėjas, daręs ne vien nepataisomas klaidas, bet ir pasiekęs stulbinančių laimėjimų. Ant trijų imperijų griuvėsių jis sugebėjo atkurti Lenkijos valstybę, prie Varšuvos ir Vyslos laimėjo lemiamus mūšius su bolševikais sustabdydamas tolesnį revoliucinį jų žygį į Europą. Du kartus Lenkijos ministras pirmininkas, bet niekada nesiekęs Lenkijos prezidento regalijų, pasitenkinęs valstybės viršininko pareigomis. Labai įdomus istorinis tipažas, kraštutinumų pavyzdys, jeigu ir ne visada teigiamas, bet herojus. Lemtingais Lenkijos istorijos momentais savo karštiems sekėjams nuolat primindavo esąs lietuvis, žemaičių bajorų palikuonis iš romantikų apdainuoto ūksmingų girių krašto. Šį ryšį pabrėždavo kaip ypatingą išskirtinumą, pranašumą ir neatremiamą argumentą, tarsi už jo stovėtų pats karalius Jogaila, poetų karalius Adomas Mickevičius, Juliuszas Słowackis, kitos Lietuvą ir Lenkiją siejusios asmenybės. Tuos su ypatinga išraiška tariamus žodžius gerbėjams ir bendraminčiams likdavo priimti kaip lenkams paties likimo suteiktą dovaną, nes štai prieš juos stovi didi asmenybė, atidėjusi į šalį maršalo buožę, su šampano taure rankoje, ateivis iš senosios Lietuvos didžiavyrių laikų [p. 22].
