Bokštų varpai: girdimi, bet nematomi

LTVarpas – tai Dievui įkvėpus sukurtas instrumentas, savo prakilniais garsais susiejantis dangų ir žemę. Vydūno išminties žodžiais: „O kad visi varpus išgirstų! Ir kiltų į Dievnamį, iš kur varpų balsai pareina. Palaiminti būtų visi – ir visa jiems būtų žinoma.“ Varpų garsai apskritai skelbia sakralųjį laiką, kreipiantį mintis nuo kasdienybės į amžinybę. Skambinimas bažnyčių varpais – tai sudėtingas ir daugialypis kultūros reiškinys, telkiantis savyje dvasinių aspiracijų įvairovę. Muzikologai tvirtina, kad varpas įvairiapusiškai turtingas – geba skleisti garsą, charakterį, harmoniją, ritmą. Rytų apeigų bažnyčioje susiformavo ypatinga muzikinio skambinimo varpais tradicija; Vakaruose katalikų bažnyčiose buvo sukurti karilionai – grojimo varpais įrenginiai ir automatai. Varpais taip pat skelbiami svarbūs bendruomenės įvykiai: bažnytinės šventės, šventikų ingresai, parapijiečių vestuvės, o ir palydos į amžinybę. Netikėtai ir nerimastingai pasigirsdavo varpo dūžiai priešų užpuolimo, gaisro, kitų nelaimių metu. [Iš straipsnio, p. 18]