Kaip stebuklas prie Vyslos tapo Lietuvos valstybingumo pabaiga

LTKaip pamatysime toliau, šiemet Lietuvos istorijos instituto išleistoje dr. Česlovo Laurinavičiaus knygoje tokia, kaip šios recenzijos pavadinime paskelbta, tezė yra priimama ir vertinama kuo rimčiausiai. Pati knyga bus pagrindinis mūsų svarstymų taikinys, o prie Vyslos reikalo grįšime vėliau. (Ne tik) Lietuvos istorikų bendruomenei puikiai žinomas tyrėjas pateikė solidžios apimties opusą, kurio dėmesio centre – geopolitinės Lietuvos susikūrimo aplinkybės. Autorius siekia įrodyti, kad Lietuva su Vilniumi ir Klaipėda galėjo susikurti tik Rusijos–Didžiosios Britanijos ašies dėka. Ašies sąvoką autorius pasitelkia siekdamas atsakyti į klausimą, „kiek tų šalių tarpusavio sąveika prisidėjo transformuojantis senajai unijinei (Abiejų Tautų Respublikos) struktūrai ir formuojantis moderniai Lietuvai, visų pirma tos modernios Lietuvos „mentaliniam žemėlapiui“ (p. 17). Knygoje įrodinėjama hipotezė, „kad tik Londono–Maskvos ašis vėrė kelią permanentinei Lietuvos valstybei su Klaipėda ir Vilniumi“ (p. 17) (recenzentui nepavyko aptikti politikos mokslo teorijos, kuri aiškintų valstybę kaip permanentinę. Matyt, ši sąvoka bus užsilikusi kaip tam tikras recidyvas iš žymiojo manifesto lektūros: Лев Троцкий, Пермамнентная революция, Берлин: Гранит, 1930) [p. 75].