Moliniai raumenys, ugnis be ugnies

LTLietuvių keramikai, pasirodo, jau 90 metų. Laikas eina neįtikėtinai greitai, ir jei keramika būtų žmogus, jokios pastangos jaunintis jai jau nebepadėtų – nebebūtų įmanoma paslėpti žilų plaukų, netvirtos eisenos, raukšlių ir visų kitų senatvės atributų. Gerai, kad šis palyginimas čia tik tekstui pradėti; išties jis yra skirtas labiau pasakyti, kad žmogiškais masteliais garbingas jubiliejus meno sričiai – anaiptol ne senatvė. Greičiau atvirkščiai. VDA „Titaniko“ parodų sales užpildžiusi paroda – kuratoriaus Roko Dovydėno bandymas pasižiūrėti, kur atsidūrė lietuviškoji keramika, sulaukusi beveik šimtmečio. Kaip mes atėjome iki šio jubiliejaus, koks kelias atvedė prie to, ką turime dabar. Taigi – ką turime? [p. 59].