Jono Noreikos išgalvojimas

LTNeseniai atlikta apklausa patvirtino išankstinę hipotezę – veik joks eilinis Lietuvos pilietis (ir net retas (ne partizanų karo) istorikas) negali pasakyti nė vienos partizanų karo dalyvės moters vardo. Tai nustebino kiek mažiau nei kitas tyrimėlio rezultatas – tarp tų vos kelių atsimenamų vardų, greta Adolfo Ramanausko ir Juozo Lukšos, įsispraudžia ir Jonas Noreika-Generolas Vėtra. Nei generolas, nei partizanas, kažkokiu paslaptingu būdu Lietuvoje tapęs tokių pat karštų diskusijų objektu, kaip kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) niekaip neparodomas žydšaudžių sąrašas, partizanų dalyvavimas Holokauste ar civilių gyventojų žudynėse. 2019 m. batalijos dėl šios ne per daug kontroversiškos asmenybės viešojoje ir fizinėje erdvėje pasiekė apogėjų: komentarai spaudoje, per naktį dingstančios, atsirandančios, nuo kūjo smūgių dūžtančios atminimo lentelės ant Vrublevskių bibliotekos fasado. Lietuvos pilietybę įgijęs Pietų Afrikos Respublikos žydas litvakas Grantas Gochinas paduoda į teismą LGGRTC už esą klaidinančias istorines pažymas, kuriose Noreika vadinamas žydų gelbėtoju, ir pralaimi. Karščiausia noreikiados žinia – minėto ne-partizano anūkė, Silvia Foti, rašo ir jau tuoj išleis knygą, kurios esmė – mano senelis buvo nacis. 2021 m. pradžioje ši knyga – The Nazi’s Granddaughter – pasirodė, o iki metų pabaigos turėtų pasirodyti ir lietuviškas leidyklos "Kitos knygos" vertimas. Knygos tikslas, žinoma, yra pagaliau atskleisti istorinę teisybę [p. 76].