LT[Parodos katalogo] struktūra pačiu tinkamiausiu būdu atskleidžia garsių Vilniaus sakralinių paminklų istoriją ir rekonstruoja XIX–XX a. pirmoje pusėje funkcionavusį, dabar jau pamirštą „ilgąjį“ piligrimų kelią, kuris prasidėdavo nuo Aušros vartų, sukdavo pro Bernardinų vienuolyno Šventuosius laiptus, Šnipiškių koplyčią ir nusitęsdavo iki Verkių Kalvarijų. Knygos tekstų ir vaizdų visuma suskirstyta geografiniu požiūriu, pagal vietas. Pirmame skyriuje bendrais bruožais apibūdinama piligrimystės į Verkių Kalvarijas tradicija. Tolesniuose aštuoniuose skyriuose XIX a. susiklosčiusia maldingų eisenų seka pristatomos šventovės ir koplyčios, kiekvienai jų skiriant po du skyrius – pirmuoju labai trumpai apžvelgiama objekto istorija, aptariami publikuojami ikonografiniai šaltiniai, o antrame apibūdinami parodoje eksponuoti su šventomis vietomis susiję dailės kūriniai. Paskutiniame skyriuje rašoma apie specialiai Vilniaus Kalvarijoms skirtus maldynus. Sėkmingai sustruktūruoti lakoniški knygos tekstai ir savo prigimtimi gana įvairi iliustracinė medžiaga – nuo liaudiškų skulptūrėlių ir votų iki archyvinių fotografijų ir tapybos – suformuoja įmanomai rišlų ir vaizdingą pasakojimą [p. 74].