Šiuolaikinė lietuvių literatūros distopija

LTAnalizuodamas lietuvių literatūros sąsajas su herojiniu epu, utopijos bruožų lietuvių romanuose įžvelgė Gintaras Lazdynas. Skaitant gausius pasaulinius distopijų pavyzdžius, straipsnio autorei kilo kitas klausimas – ar turime ir distopijos žanro pavyzdžių? Tokios identifikacijos problema – mokslinės fantastikos ir distopijos sankirtos, paralelės ir persidengimai. Turima omenyje pakankamai reprezentatyvi lietuvių literatūros fantastikos tradicija. Tačiau distopija – itin specifinis žanras, ir tarp mokslinės fantastikos bei distopijos negalime automatiškai dėti lygybės ženklo. M. Keytho Bookerio teigimu: „Esti aiškus persidengimas tarp distopinės literatūros ir mokslinės fantastikos, ir daugybė tekstų priskirtini abiem kategorijoms. Tačiau iš esmės distopinė literatūra skiriasi nuo mokslinės fantastikos savo išskirtiniu dėmesiu socialinei ir politinei kritikai. Šiuo aspektu distopinė literatūra yra socialinių ir kultūros veiksnių kritikų, tokių kaip Nietzsche, Freudas, Bakchtinas, Adorno, Foucault, Habermasas ir daugelio kitų, idėjų angažavimasis, projekcija“ [p. 34].