Dainų šventės – pilietiniai tautos sambūriai (Panevėžio kultūros kontekstas)
LTStraipsnio tikslas - įvertinti iki 1944 metų Lietuvoje vykusių dainų švenčių, kaip pilietinių tautos sambūrių, reikšmę. Dainų šventė - viena įtaigiausių tautinio tapatumo, etninės savimonės žadinimo ir ugdymo būdų. Panevėžio istorinė erdvė daugiatautė. Lietuvių mažuma. Todėl XX a. pirmosios pusės kultūros kontekste muzikai, organizavę bažnyčių, mokyklų, gimnazijų, kultūrinių organizacijų, draugijų chorus, atliko svarbų vaidmenį ugdydami pilietinę tautinę savimonę ir estetinę sąmonę. Užsibrėžti uždaviniai: - atskleisti lietuvių tautinės kultūros XIX a. antrojoje pusėje - XX a. pradžioje kontekstus; - pateikti panevėžiečių dalyvavimo dainų šventėse tendencijas; - išryškinti Panevėžio muzikų, dirbusių su mėgėjų kolektyvais, asmenybes. Publikaciją paskatino ne tik Panevėžio kraštotyros muziejaus stimuliuojamos kultūros studijos, bet ir menkaverčio popso jūroje skęstančios tautos atmintis. Jaunimas prastai suvokia muzikinės kultūros, meno reikšmę ugdant pilietinę savimonę. Inspiruojamos publikacijos būtinos, nes vis dažniau pasirodo paviršutiniškų kultūros istorijos apybraižų: muzikinės kultūros tyrinėtojai mažai naudojasi šaltiniais, tiesiog nurašo faktus nuo įvairių leidinių, net nenurodydami autorių [p. 51].
ENThe aim of the article is the evaluation of importance of song festivals, taken place till 1944, as the civic covenants of the nation. A song festival is one of the most convincing ways of national identity, rising of ethnical selfconsciousness and education. Panevėžys historical space is a multinational minority of Lithuanians. That is why in the cultural context of the first half of the XX th century, in organising the choirs of churches, schools, gymnasiums, cultural organisations, communities, the musicians played an important role in the development of civic self-consciousness and esthetical sense. The author has the tasks: to disclose the contexts Lithuanian national culture at the second half of the XIX th century, and the beginning of the XX th century, to present the trends of participation at song festivals of people from Panevėžys, to highlight personalities of Panevėžys musicians who used to work with art groups. Influenced by the Tsar Authorities and Polish heritage, it seemed that Lithuania hided its heritage and harboured it in village culture. Prohibition of printing which lasted for forty years has severely touched even two generations of Lithuanian nation by stopping their manifold progress. In the cultural context of the first half of the XX th century, in organising choirs of churches, schools, gymnasiums, cultural institutions, communities, the musicians played an important role in the development of civic national selfconsciousness and esthetical sense. A song helped a Lithuanian to understand self-being, the importance of homeland was interweaved into a song. Choirs organised by the musicians in educational institutions, churches, cultural communities played major role in forming national self- consciousness of the inhabitants of Panevėžys City. It should be known today when we notice a tragic decrease of choirs at schools and an increase of primitive music promoted in public space.The work of musicians from Panevėžys was significant not only in the city, region. The performances with their own compositions were shown at Song Festivals of Lithuania. The essential component of vitality, development of public spirit of Song Festivals is the repertoire with national springs performed by the whole covenant. It is based on ethnical intonation, evaluation criteria of esthetical world in disclosing the traditions of national singing. Promoters, creators of historical national music could be memorised by naming well-functioning and famous music groups after their names.
