Panevėžio fotografija 1918-1940 metais
LTRegioninė fotografija Lietuvoje yra vis dar mažai tyrinėjama. Didžiausias dėmesys skiriamas centrų - Vilniaus ir Kauno fotografijai. Nepaisant to, vis daugiau atsiranda publikacijų apie mažesnių miestų ir miestelių fotografus. Į šiuos tyrimus pamažu įsitraukia ir muziejai, iš rinkinių iškeldami ir visuomenei pateikdami sukauptas fotografijų kolekcijas, pristatydami po vieną kitą savo regiono fotomeistrą. Nesant pakankamai archyvinių duomenų, vienu iš pagrindinių tyrinėjimo šaltinių yra Panevėžio kraštotyros muziejaus fotografijos rinkinys bei kitose Lietuvos saugyklose - Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje, Lietuvos garso ir vaizdo archyve, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Šiaulių „Aušros" muziejaus fototekoje bei Fotografijos muziejuje - saugomos Panevėžio fotografijos. Tarpukario Panevėžyje daugiausia klestėjo komercinė fotografija. Žymiausi jos atstovai J. Žitkus, J. Paura, I. Fridas, L. Greiseris, A. Patamsis neapsiribojo vien studijinėmis fotografijomis, jie fiksavo įvairias miesto gyvenimo sritis. Išlikusiose fotografijose - politinės, visuomeninės, kultūrinės, ūkinės miesto gyventojų veiklos atspindžiai. Be fotografų-amatininkų, turėjusių savo fotostudijas, reiškėsi ir gana nemažas būrys mėgėjų, kuriems fotografija tebuvo malonus laisvalaikio užsiėmimas. Tai daugiausia gimnazistai, pedagogai, dažniausiai fiksavusieji savo kasdienio gyvenimo įvykius, juos supusius žmones, aplinką. Atsigavus miesto ekonomikai, padaugėjo fotografijomis iliustruotų Panevėžio leidinių. Nuotraukos, nors ir negausiai, imtos publikuoti vietos bei respublikinėje periodikoje. Tarpukariu buvo išleistos kelios serijos Panevėžio vaizdų atvirukų. Yra išlikusių ir daug nežinomų Panevėžio fotografų darbų, kurie laukia tolesnių tyrinėjimų [p. 105].
