LTIeškodami senųjų laikų dokumentų, esame įpratę belstis į didžiųjų Vilniaus archyvų ir rankraštynų duris. Tačiau šiandien mokslininkai vis dažniau žvilgčioja į, kaip šiandien madinga sakyti, atminties institucijų - muziejų, bibliotekiį, bažnyčių archyvų - saugyklas. Taip, tarkim, Alytaus muziejuje nauju žvilgsniu pamatomi XVI-XVII a. pergamentai, Panevėžio regiono (buvusio Upytės pavieto!) ribose, Pasvalio M. Katiliškio bibliotekoje, sukaupta daugybė popierinių ir skaitmeninių vaizdų, siekiančių XVII a., vis intensyviau funkcionuoja mokslinėje apyvartoje. Tas pats pasakytina ir apie Pasvalio krašto, Biržų Šėlos ir kitų muziejų saugomus turtus - nuotraukas, dokumentus, bažnyčių metrikų knygas, Pasvalio, Pušaloto, Krinčino bažnyčių XVII—XIX a. krikšto, jungtuvių ir mirties metrikų knygas. Ne pėsčias šiuo atžvilgiu ir Panevėžio kraštotyros muziejus. Pluoštas dokumentų iš Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės laikų šio muziejaus darbuotojų iniciatyva pateko ir į mano akiratį. Tad su jais šįsyk ir pabandysiu trumpai supažindinti besidominčiuosius. Kad vaizdas neatrodytų chaotiškas, mėginsiu dokumentus aptarti keliais aspektais [p. 130].