LT1923 m. Matas Šalčius, pavargęs nuo įvairių problemų, penkis mėnesius gydėsi vienoje iš Karaliaučiaus klinikų. Tuo metu jis rašė dienoraštį, kuriame, be asmeninių išgyvenimų, akcentavo Klaipėdos krašto sukilimo reikšmę tarpukario Lietuvos politiniame gyvenime, rašė apie Karaliaučiuje buvusią politinę įtampą lietuvių atžvilgiu Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos. Dienoraštyje Šalčius pateikė vertingos informacijos, susijusios su Lietuvos generaliniu konsulatu Karaliaučiuje, ten dirbusiais žmonėmis, organizuotais renginiais. Stiprindamas sveikatą, Šalčius domėjosi to meto Lietuvos politinio gyvenimo aktualijomis: dienoraštyje apžvelgiami nesutarimai tarp I Seime (1922–1923) buvusių partijų narių, pabrėžiamas tautinių mažumų nedalyvavimas parlamentinėje veikloje, rašoma apie jaunos valstybės valdininkijos aparatą.
ENIn 1923 Matas Šalčius, suffering from various problems, was treated for five months in one of the clinics in Königsberg. At that time, he wrote a diary in which, in addition to his personal experiences, he emphasised the significance of the uprising of the Klaipėda region in the interwar Lithuanian political life. Šalčius also wrote about the former political tension in Königsberg in the eyes of Lithuanians when Klaipeda was officially declared a part of Lithuania. In the diary, Šalčius provided valuable information related to events organised by the Lithuanian Consulate General in Königsberg, and the people who worked there. While his health was improving, Šalčius was interested in the current issues of Lithuanian political life at that time: the diary reviews the disagreements between the members of the parties in the First Seimas (1922–1923), emphasising the non-participation of ethnic minorities in parliamentary activities, and noting the state apparatus of the young country.