Achromatinis Airos Naginevičiūtės šokis

LTŠio šokio kritikės Silvijos ČIŽAITĖS -RUDOKIENĖS straipsnio nederėtų vadinti tik analitiniu, kaip netiktų ir apžvalginio straipsnio apibūdinimas. Iš esmės tai yra teoretiko žvilgsnis į vieno praktiko kūrybą. Į kūrybą choreografės, kurios šokio kelio pradžia yra ir sintezė su Lietuvos šiuolaikinio šokio chrestomatija. Tai straipsnis, kuriame koncentruojamasi į choreografės Airos NAGINEVIČIŪTĖS kūrybą, šios sinergiją su Lietuvos kultūros lauku ir pedagoginę prieigą, kuri pasireiškia ne tik Lietuvos muzikos ir teatro akademijos auditorijose.

ENThis article by the dance critic Silvija ČIŽAITĖ-RUDOKIENĖ should not be described as an analysis, nor as an overview. In essence, it is a theorist’s review of the work of a practitioner, a choreographer who began her dance career in synthesis with the collected works of contemporary Lithuanian dance. The article focuses on the work of the choreographer Aira NAGINEVIČIŪTĖ, her synergy with Lithuanian culture, and her pedagogical approach, which is not entirely confined to the auditoriums at the Lithuanian Academy of Music and Theatre.