LTKultūros politika yra vienas esminių visuomenės atsparumo veiksnių, nes būtent per kultūrą formuojamos vertybės, kolektyvinė atmintis ir ateities vizijos. M. K. Čiurlionio simbolizmas tampa kertine metafora, jungiančia praeitį, dabartį ir ateitį, o jo pabrėžta atsakomybė ateinančioms kartoms išlieka aktuali šiandienos kontekste. M. K. Čiurlionio idėja, kad lietuvių kūryba turi tarnauti tautai ir nepaklusti trumpalaikėms madoms, primena kultūros kanoniškumo svarbą. Įžvelgiant paraleles su Justino Marcinkevičiaus kalba 1990 m. Kultūros kongrese, matyti, kad kultūra yra neatsiejama nuo istorinių lūžių, išbandymų ir valstybingumo atkūrimo procesų. Tiek poeto, tiek filosofo Romualdo Ozolo perspėjimai dėl griovimo, neapykantos ar ideologiškai motyvuoto palikimo perbraukimo aktualūs ir šiandien, kai vyksta diskusijos dėl „desovietizacijos“ ar Kultūros kanono būtinybės. Straipsnyje nagrinėjama, kaip kultūros politika, remdamasi M. K. Čiurlionio simbolika ir konstituciškai įtvirtintomis vertybėmis (dvasia, gimtoji kalba, raštas, papročiai), gali stiprinti Lietuvos visuomenės atsparumą globalių grėsmių akivaizdoje. Esminiai žodžiai: M. K. Čiurlionio simbolizmas, kultūros politika, kultūros kanonas, nacionalinis identitetas, atsparumas, Lietuvos kultūra, kultūrinė atmintis.
ENThe article explores the symbolic dimension of Lithuanian cultural policy through the legacy of Mikalojus Konstantinas Čiurlionis and its impact on societal resilience. Čiurlionis’ vision of responsibility for future generations, resistance to mass cultural triviality, and the pursuit of an authentic national art form is presented as a cultural canon still relevant today. By drawing parallels with the speeches of Justinas Marcinkevičius and Romualdas Ozolas at the 1990 Lithuanian Cultural Congress, the paper highlights the risks of cultural denial and destruction, while emphasizing the enduring role of culture in preserving national identity and civic values. The analysis shows that constitutional values – spirit, language, writing, and traditions – remain fundamental to Lithuania’s democratic vitality, resilience, and recognition in the global cultural landscape. The establishment of a Lithuanian Cultural Canon is proposed as a means of safeguarding and transmitting the nation’s cultural heritage to future generations. Keywords: M. K. Čiurlionis symbolism, cultural policy, cultural canon, national identity, resilience, Lithuanian culture, cultural memory.