Šeimos vaizdinys Panevėžio krašto tautosakoje: XX a. pirmosios pusės rinkinius vartant

LTTautosaka kaip šimtmečiais formavęsis tautos mentaliteto atspindys gali labai daug pasakyti apie mūsų individualią ar bendruomeninę savivoką, savivaizdį, pasaulėvaizdį, gyvenimo vertės ir prasmės suvokimą. Nėra kito dokumento, kito šaltinio, iš kurio galėtume pasemti tiek žinių apie lietuvių vidinį pasaulį iš tų laikų, kai visuomenės dauguma buvo beraščiai ar mažaraščiai. Juk šimtmečių šimtmečiais į knygas suguldavo tik šventieji tekstai arba didžiūnų žygių ir kovų istorijos. Kaip jautėsi paprasti žmonės, mums išsamiai perteikia jų dainos, kokios istorijos juos intrigavo, atpažįstame iš pasakų, sakmių, legendų, kokia išmintimi kasdien rėmėsi dirbdami ir bendraudami - parodo smulkioji tautosaka. Gausus tautosakos lobynas, pradėtas bent kiek sistemingiau rinkti dar XVIII a. ir pildomas iki šiol, leidžia aprėpti ir įvertinti skirtingų Lietuvos regionų specifiką, suteikia galimybių įvairiais aspektais tirti mūsų praeitį. Šiame straipsnyje apžvelgsime Panevėžio apylinkių tautosaką, užrašytą pirmojoje XX a. pusėje ir saugomą Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyve. Čia patekusius rinkinius daugiausia atsiuntė šio krašto kultūrininkai, pedagogai, krašto mylėtojai. Iš šio laikotarpio turime virš pusšimčio rinkinių, užrašytų Panevėžio apylinkėse, tautosakos tekstų juose - nuo keleto iki kelių šimtų [Iš Įvado].

ENThe article presents the folklore of the Northeastern part of Lithuania - Panevėžys region - typical for the first half of the 20th century. The genres discussed in the article are songs, tales, stories, minor folklore, in which the themes of family life dominate. In folklore the pictures of a family is ambiguous and often contradictory: in old traditional family and wedding songs the relationships between parents and children are portrayed in an idyllic, uplifting way, while in later songs we sometimes observe prosaic scenes, critical reflections, and even sadness over disharmonious family relationships. In narrative folklore the picture of the family greatly depends on the addressee and on the type of the narration (whether the narration is magical or joke story). In the storylines of animal tales and magical tales dedicated for children and youth, a family story is always complicated: the hero always has to leave the family to make the important feats and actions, stand challenges and grow spiritually. Joke tales describing adults' life are full of humorous motives and distorted pictures of family members. Despite the versatility of the material, it is clear that folklore texts reveal person's self-concept of the first half of the 20th century, which is inseparable from family identity, while personal sense of worth and self-esteem is primarily determined by family status and relationship with relatives. It is also evident that folklore does not questioned on the family institute: on the contrary, the family institute is considered to be the most fundamental condition of human happiness. It is important that songs and narrative genres also play a role of moral persuasion, as they warn of unwanted or even fatal consequences of wrong behavior and appeal to the listener's conscience and feelings.