LTPo Antrojo pasaulinio karo nemažai mūsų tautiečių emigravo. Jie nenorėjo gyventi bolševikų okupuotoje Lietuvoje. Neanalizuosiu kiekvieno pasirinkimo motyvų. Tai ne pirmi mūsų tautiečiai, palikę savo gimtinę. Ženkli dalis prieš Pirmąjį pasaulinį karą emigravusių lietuvių, 1918 metais paskelbus savos valstybės kūrimą, skubėjo ją kurti, į tą kūrybą sudėjo visą savo protą, investavo turtą. Jie nesipiktino, kad visi emigravusieji ar likusieji, tarnavusieji carinės valdžios įstaigose yra Lietuvos priešai. Ir okupuotame krašte reikia dirbti. Tik ką ir kaip? Vieni nepamiršta, kas jie esą. Jie priskirtini nesusitaikiusiųjų kategorijai. Šia proga prisimenu Ireną Kostkevičiūtę, kurią asmeniškai pažinojau, daug bendravome. Ji buvo klasikinė nonkonformistė, o tokiems žmonėms visada sunku konformistinėje visuomenėje. Mat ji turėjo savo nuomonę, mylėjo Lietuvą ir kaip sugebėjo jai tarnavo. [...] [p. 75].