Po Vyčio vėliava: 1920-1927 metų Lietuvos Respublikos Seimo nariai diplomatinėje tarnyboje
LT2021-aisiais sukanka 100 metų, kai Lietuvos Respublika tapo Tautų Sąjungos nare, ir 30 metų, kai Lietuva grįžo į tarptautinę bendriją tapdama Jungtinių Tautų Organizacijos nare. Simboliška, kad abi šios sukaktys yra minimos rugsėjo mėnesį, ir jas skiria vos kelios dienos: 1921 m. rugsėjo 22 d. Europoje, Ženevoje, Lietuva priimta į Tautų Sąjungą, o 1991 m. rugsėjo 17 d. Niujorke, Jungtinėse Amerikos Valstijose, nepriklausomybę atkūrusi Lietuva pasaulio valstybių ir vėl buvo pripažinta pilnateise tarptautinės bendrijos nare. Šie abu tarptautiniai pripažinimai Lietuvos valstybei žadėjo platesnę diplomatinę apsaugą. Tai buvo aktualu 1991-aisiais susidūrus su Sovietų Sąjungos karine agresija, tai svarbu ir dabar – sprendžiant dėl Lietuvos valstybės sienos pažeidimų kylančius iššūkius. Šios dvi sukaktys paskatino pažvelgti į Lietuvos Respublikos Seimo istoriją per diplomatijos prizmę. Jau tradicija tapo paminėti Gegužės 15-ąją – Steigiamojo Seimo susirinkimo dieną, pristatant vis kitą parlamento istorijos aspektą. Šiųmetė paroda „Po Vyčio vėliava: 1920–1927 m. Lietuvos Respublikos Seimo nariai diplomatinėje tarnyboje“ sudaryta iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje – bendroji 1920–1927 metų parlamentinės diplomatijos apžvalga, o antroji parodos dalis skirta pristatyti to laikotarpio Seimo narius, kurie yra dirbę Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Tiek 1918 m. vasario 16-ąją valstybę atkūrusios, tiek 1990 m. kovo 11-ąją valstybės nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos kelias į tarptautinį pripažinimą buvo nelengvas ir pažymėtas dramatiškų įvykių. Stebėtina, kiek daug paralelių sieja XX amžiaus pradžios ir amžiaus pabaigos nepriklausomybės įtvirtinimo ir tarptautinio pripažinimo procesą [p. 36].
