Differences of personal agency between the cohorts in Lithuania: relating gender, period and attitudes towards the breaking of public norms

LTStraipsnyje analizuojamas skirtingų amžiaus kohortų asmenų veiksnumo suvokimas ir jo santykis su asmenų nuostatomis vertinant galimus viešųjų normų pažeidimus Lietuvoje. Keliama hipotezė, kad galimai šis santykis yra nulemtas skirtingų socializacinių kartų patirčių. Straipsnyje naudojami reprezentatyvūs 2020 m. surinkti 18–52 m. Lietuvos gyventojų grupės anketinės apklausos duomenys, kurie nagrinėjami taikant dvimačius ir daugiamačius metodus, palyginant tarp išskirtų dviejų kartų. Atskleidžiama, kad vidutinio amžiaus suaugusiųjų kohorta turi silpniau išreikštą veiksnumą bei labiau pateisina tam tikrus viešųjų normų pažeidimus nei jaunesni asmenys, o amžiaus kohortos faktorius yra svarbus veiksnys, lemiantis, kad nepritarimas tam tikroms viešųjų normų pažeidimams susijęs su didesniu veiksnumu. Pastaroji išvada patvirtina konceptualią tezę, kad socializacija sovietinėje sistemoje galimai yra svarbus veiksnys, lemiantis veiksnumo ir normų pažeidimo vertinimų skirtumus Lietuvoje. Raktažodžiai: kartos, veiksnumas, socializacija, saviveiksmingumas, viešųjų normų pažeidimas.

ENThe article is aimed at showing how the perception of personal agency is interlinked with the attitudes towards keeping up or breaking the public norms among different age groups in Lithuania. The article proposes the general thesis that this link may be determined by the different experience and socialisation of generations. The article employs the quantitative representative data (collected in 2020) from the survey of the Lithuanian population aged 18–52, which is analysed using bivariate and multivariate methods by comparing two distinctive generations. The data analysis reveals the pattern – the middle-aged cohort has a weaker sense of agency and is more likely to justify breaking of certain public norms than younger adults. Additionally, the age cohort factor or generational categories are an important factor in explaining how the disapproval of breaking of certain public norms is correlated with higher levels of personal agency. The latter finding supports the conceptual thesis that socialisation in the Soviet system may be an important factor in determining differences in personal agency and the attitudes of public norm breaking in Lithuania. Keywords: generations, agency, socialisation, self-efficacy, breaking public norms.

• Kokia demokratija, koks kapitalizmas? Pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu.. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2008. 742 p.
• Nematoma sovietmečio visuomenė. Vilnius : Naujasis židinys-Aidai, 2015. 387 p.
• Post-communist transformations in Baltic countries: a restorations approach in comparative historical sociology.. Cham : Springer, 2023. xvi, 291 p.