(Un)employment situation in Lithuania: comparison of two recessions
LTPandemija jau transformavosi į ekonomikos ir darbo rinkos šoką, paveikiant ne tik produkcijos ir paslaugų tiekimą, bet ir vartojimo bei investicijų poreikį. Visas verslas, nepriklausomai nuo jo dydžio, susiduria su rimtais sunkumais, ypač aviacijos, turizmo, aptarnavimo srityse, kylant realiai grėsmei, kad labai sumažės pajamos, padidės nemokumas ir darbo vietų praradimas konkrečiuose sektoriuose. Įvedus judėjimo apribojimus ir kitas karantino priemones, daugelis darbuotojų susiduria su sunkumais nuvykti į savo darbo vietą ar atlikti darbines funkcijas, o tai daro didelį poveikį pajamoms. Vartotojų pasitikėjimo indeksas nuolat mažėja. Tai reiškia, kad perspektyvos blogsta. Vartotojai nebegali (arba nenori) pirkti prekių ir paslaugų. Reaguodamas į dabartinę netikrumo ir baimės aplinką, įmonės gali atidėti investicijas, prekių pirkimą ir darbuotojų samdymą. Lietuvoje organizacija „Versli Lietuva“ atliktas tyrimas rodo, kad COVID-19 poveikio mastą lemia sektorius. „Sodros“ duomenimis didžiausias apdraustųjų skaičiaus kritimas pastebimas apgyvendinimo, maitinimo paslaugų bei administracinėje ir aptarnavimo veikloje. Kita vertus, džiugina tai, kad pandemija nesustabdė naujų verslų kūrimosi. Darbo tikslas yra apžvelgti atliktus ir vykdomus užsienio ir Lietuvos tyrėjų darbus, susijusius su darbo rinkos pokyčiais dėl COVID-19 pandemijos, bei išanalizuoti užimtumo/nedarbo situaciją Lietuvoje lyginant ją su pokyčiais Didžiosios Recesijos metu. Tyrimo rezultatai rodo, kad užsienio mokslinėje literatūroje nagrinėjama tema pateikiama įvairiais pjūviais. Pirmiausia, dalyje tyrimų analizuojama makroekonominė situacija bendrai (tame tarpe paliečiami ir darbo rinkos klausimai). Kiti autoriai koncentruojasi į darbo rinkos problemas ir iššūkius, nagrinėja įvairius specifinius darbo rinkos pokyčių aspektus.Dauguma autorių pastebi, kad pandemija ir visi su ja susiję apribojimai skirtingai veikia skirtingus ūkio sektorius. Labiausiai nukentėję sektoriai yra aviacija, svetingumo industrija, turizmas, statybos, mažmeninė prekyba ir t.t. Užsienio šalių tyrėjai pažymi, kad pandemija išryškino ir padidino nelygybę darbo rinkoje. Labiau nukentėjo dirbantys mažose ir vidutinio dydžio įmonėse, mažesnius atlyginimus gaunantys darbuotojai, savarankiškai dirbantys. Taip pat pastebima stiprėjanti nelygybė darbo rinkoje moterų, jaunimo, etninių mažumų ir kitų pažeidžiamų socialinių grupių atžvilgiu. Lietuvos tyrėjų atliekami tyrimo projektai, susiję su ekonominiais ar socioekonominiais pokyčiais dėl pandemijos, analizuoja išskirtinai situaciją Lietuvoje. Ekonominio atsparumo stiprinimas vietinių tyrėjų suprantamas siaurai – per įmonių finansinio atsparumo ir (ne)mokumo prizme. Dauguma tyrėjų pažymi panašias tendencijas, kaip ir jų užsienio kolegos. Pandemijos apribojimai skirtingai paveikė skirtingas ūkio šakas. Sektoriuose su didelio socialinio kontakto priklausomybe matomas gilesnis kritimas. Lietuvos situacija skiriasi nuo kitų šalių. Lietuva yra viena mažiausiai ekonomiškai COVID-19 krizės paveiktų valstybių. Tą patį rodo palyginimas su Didžiosios Recesijos padariniais. Pastarosios poveikis yra kelis kartus silpnesnis. Kita vertus, analizuojant užimtumo duomenis situacija neatrodo tokia vienareikšmė. Pridėjus techninį nedarbą (oficialiai užimtų, tačiau esančių prastovose) situacija pasikeičia kardinaliai. 2020 metų pabaigoje iš užimtųjų skaičiaus atėmus darbuotojus, esančius prastovose, gautųsi beveik toks pats užimtųjų skaičius, kaip ir per patį 2009 metų recesijos piką.
ENBecause of movement restrictions and other quarantine measures, many workers face difficulties in getting to their workplace or performing work functions, which has a significant impact on income. The consumer confidence index is steadily declining. This means that the outlook is deteriorating. Consumers can no longer (or do not want to) buy goods and services. In response to the current environment of uncertainty and fear, companies may delay investment, the purchase of goods and the hiring of workers. Therefore, the aim of this work is to review the work done by foreign and Lithuanian researchers, related to changes in the labor market due to the COVID-19 pandemic, and to analyze the (un)employment situation in Lithuania by comparing it with changes during the Great Recession. The results of the study show that the pandemic and all the restrictions associated with it affect different sectors of the economy differently. The sectors most affected are aviation, hospitality, tourism, construction, retail, and etc. Foreign researchers note that the pandemic has highlighted and exacerbated inequalities in the labor market. Those working in small and medium-sized enterprises, lower-paid workers and the self-employed were more affected. Most Lithuanian researchers note similar trends as their foreign counterparts. Pandemic restrictions affected different industries in different ways.Sectors with a high dependency on social contact are experiencing a deeper decline. The situation in Lithuania is different from other countries. Lithuania is one of the countries least economically affected by the COVID-19 crisis. The comparison with the effects of the Great Recession proves it. The effect of the latter is several times stronger. On the other hand, when analyzing employment data, the situation does not seem so unambiguous. With the addition of technical unemployment (officially employed but downtime), the situation changes dramatically. At the end of 2020, deducting downtime workers from the number of employees would result in almost the same number of employees as during the peak of the 2009 recession.
