Sinestezija kaip aktyvus ir pasyvus menų sintezės principas = Synaesthesia as an active and passive principle of art synthesis

LTŠiame straipsnyje kalbama apie sinestezijos fenomeną menų sintezėje išryškinant dvi sinestezinio patyrimo perspektyvas: kaip pasyvią duotybę ir aktyviai meninėje tikrovėje kuriamą pojūčių planą. Sinestezija traktuojama kaip menų sintezės principas, kuriam priskiriami du modusai – aktyvumas ir pasyvumas. Pabrėžiamas sinestezinės pojūčių vienovės personalumas ir jos uždarumas bei šio apribojimo santykis su meno kaip universalaus pojūčių projekto intencija. Be to, skiriama sinestezija kaip principas ir sinestezija kaip personali kokybė, kurios pagrindu kuriami meno kūriniai. Jie nėra universaliai patiriami, - atitinkamai pasiskirsto sinestezijos aktyvumo ir pasyvumo modusai. Svarstomos pojūčio apibrėžtys bei jų santykis su sinestezija kaip pojūčių vienovės samprata bei meno skirtimis, suponuojamomis pojūčių diskretumo. Pagal literatūros pavyzdį analizuojamas sinestezinis tikrovės reprezentavimo aspektas, jo autonomiškumas bei voliuntariškumas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sinestezija; Menų sintezė; Medijos; Synaesthesia; Art synthesis; Media.

ENThis paper attempts to view synaesthesia not as a static phenomenon frozen in the stereotypical form of art synthesis, but rather as a phenomenon open to socio-cultural change. Synaesthesia serves for art synthesis with the help of or limited by both the theoretical and the practical extension of the meaning. In the identification of historical meaning and openness of the synaesthesia concept, certain transformations of synaesthesia's cultural influence emerged, which laminate into more tangible components. Synaesthesia, which can be treated as an exchange of miscellaneous perception modalities, allows for noticing the activity and passivity intentions of this action in the case of art synthesis. [From the publication]