Republic of Lithuania and the European Union: legal political aspects of the constitutional process

LTStraipsnyje nagrinėjamos aktualios politinės ir teisinė problemos, kurias sprendė Lietuvos Respublika, siekdama narystės Europos Sąjungoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje buvo suformuluotos politinės teisinės prielaidos įgyvendinant Lietuvos siekius Europos Sąjungos integraciniame procese. Nagrinėjama, kaip buvo sprendžiami klausimai dėl nacionalinės teisinės sistemos suderinamumo su Europos Sąjungos teise. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į Konstitucinio akto "Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje" politinę teisinę reikšmę. Daroma išvada, kad politine prasme šis Aktas apibendrino vykusį politinį procesą ir atvėrė naujas politinių veiksmų galimybes ir perspektyvas. Teisiniu atžvilgiu vertinant Akto priėmimą, galima konstatuoti, kad jis patvirtino Europos Sąjungos teisinės erdvės ir nacionalinio konstitucinio reguliavimo tam tikrą giminystę. Straipsnyje akcentuojama ir tai, kad Sutartis dėl Konstitucijos Europai aktualizuoja naujus konstitucinius klausimus. Svarbiausi iš jų yra: kaip kinta nacionalinio suvereniteto samprata globalizacijos sąlygomis apskritai, ir konkrečiai - Europos valstybių integracijos sąlygomis?; koks yra Sutarties dėl Konstitucijos Europai ir nacionalinių konstitucinių sistemų santykis, t.y., ar Sutarties įsigaliojimas nepaneigia nacionalinių konstitucijų viršenybės, ar konstitucijos ir toliau lieka visiškai nekvestionuojama aukščiausia teisė ir nacionalinio suvereniteto išraiškos politinė teisinė forma? Keliamas klausimas ir dėl nacionalinių konstitucinių sistemų organiškosios dalies - konstitucinių teismų vaidmens, užtikrinant nacionalinės konstitucijos prioritetą, reikšmės naujomis politinėmis teisinėmis sąlygomis.Reikšminiai žodžiai: Narystė; Konstitucinis procesas; Harmonizavimas; Europos Sąjunga (European Union).

ENThe article examines the relevant political and legal problems, resolved by the Republic of Lithuania when reaching for a membership in the European Union. The attention should be drawn to the fact that political legal prerequisites for implementation of Lithuania’s objectives in the European Union integration process were formulated in the Constitution of the Republic of Lithuania. The article studies the ways of resolution of the issues, pertaining to the compatibility of the national legal system with the legislation of the European Union. Special attention was dedicated to the political legal significance of the Constitutional Act “On the Membership of the Republic of Lithuania in the European Union”. The conclusion is drawn that in the political sense the Act summarized the executed political process and opened new possibilities and prospects of political actions. When evaluating the Act in the legal sense, one can state that the Act confirmed a certain relation between the legal space of the European Union and the national constitutional regulation. The article also stresses the fact that the European Constitution Treaty made relevant new constitutional issues, the most important of which are the following: how does the concept of national sovereignty change in the conditions of globalization generally and in the conditions of integration of European states specifically?; what is the relation between the European Constitution Treaty and national constitutional systems, i. e. does entering of the treaty into effect not deny the prevalence of the national constitutions, do constitutions remain an utterly unquestioned highest law and the political legal form of expression of the national sovereignty? The issue regarding the role of an organic part of the national constitutional systems, i. e. constitutional courts when ensuring the priority of the national constitution and their significance in the new political legal conditions is also raised.