Apie filosofinę praktiką

LTFilosofinė praktika pamažu tampa pripažinta savarankiška filosofijos šaka. Daugelyje šalių įkurtos filosofų-praktikų asociacijos ir nemažas skaičius klientų kreipiasi į juos pagalbos. Filosofinės praktikos pradininko Gerdo B. Achenbacho žodžiais tariant, praktikuojantis filosofas yra „nespecializuotas specialistas“, kuris traktuoja klientą ne kaip kokios nors teorinės konstrukcijos „atskirą atvejį“, o kaip absoliučiai unikalią žmogišką būtybę. Kitaip nei tradicinė akademinė filosofija, filosofinė praktika orientuota pirmiausia į tas temas bei problemas, kurios yra relevantiškos kliento būklės požiūriu. Filosofinės praktikos pagrindą sudaro egzistencinės filosofijos priemonėmis plėtojama ontologija, leidžianti giliau įsiskverbti į asmens struktūrą. Kita vertus, ši praktika grindžiama filosofinėmis sąvokomis, kurios nuskaidrina kliento savivoką ir leidžia aiškiau artikuliuoti kliento pasaulėžiūrines problemas.

ENPhilosophical practice is gradually becoming a recognized branch of philosophical disciplines. In many countries associations of philosophical practitioners are created, and the number of clients using such services increases. If we take advantage of the statement of the pioneer of philosophical practice, Gerd B. Achenbach, a philosophical practicioner is a specialist in a non-speciality: his visitor is understood not as an example of any theoretical construct, but as absolutely unique human being. A feature of philosophical practice, in contrast to academic philosophy, is that it should be guided by the problems that are relevant according to the state of the client. The philosophical practice is based on the ontological principles of existential philosophy which allow for the deepest impact in the structure of the person. On the other side, this practice requires the usage of philosophical categories, through which the client realizes his worldview problems.