Kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo ribos

LTKŽĮ įtvirtintomis neviešojo pobūdžio priemonėmis teisėsaugos institucijų surinkta informacija gali būti panaudojama baudžiamajame procese ir sprendžiant valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės klausimus. Vis dėlto KŽĮ numatytas neaiškus ir abstraktus minėtosios informacijos panaudojimo reglamentavimas kelia abejonių dėl nepagrįsto asmens teisės į privatų gyvenimą ribojimo. KŽĮ nėra aiškiai apibrėžtos kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo galimybės baudžiamajame procese ir nagrinėjant tarnybinės atsakomybės klausimus. Atsižvelgiant į tai matyti, kad teismų praktikoje kyla problemų vertinant tokio pobūdžio informaciją. Baudžiamajame procese galima įžvelgti, kad informacijos panaudojimas reglamentuojamas įstatymų įgyvendinamuoju teisės aktu, nors viena iš būtinųjų žmogaus teisių ribojimo sąlygų – ribojimo įtvirtinimas įstatymu.Administraciniai teismai įžvelgė kylantį KŽĮ konstitucingumo klausimą vertindami, ar kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija apskritai gali būti naudojama sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimus. Įstatymų leidėjas šiuo metu siūlo pataisų, kuriomis kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo ribos būtų dar labiau išplėstos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu KŽĮ suteikia plačių galimybių panaudoti kriminalinės žvalgybos informaciją ir tokiu būdu riboti vieną iš pamatinių Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių – teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, straipsnyje analizuojami tokio ribojimo teisėtumo, pagrįstumo ir proporcingumo aspektai.

ENThe information gathered by the law enforcement authorities using non-public activities, entrenched in the Law on Criminal Intelligence (hereinafter – LCI), may be used in criminal proceedings and in the context of civil servants’ liability issues. However, the unclear and abstract regulation of the disclosure of the above mentioned information raises some doubts about the unjustified limitations of the right to privacy. The LCI does not have a clear definition of the possibilities of using the criminal intelligence’s information, both in criminal proceedings and in examining matters of professional liability. Therefore, it is clear that the case-law encounters problems of assessing such information. In the criminal proceedings, one can perceive the problems, that the use of information is regulated by a substatutory legal act, despite the fact that one of the necessary limitations of human rights is the imposition of restrictions provided by law.Administrative courts have considered the question of the constitutionality of the LCI in deciding whether the information gathered during the criminal intelligence investigation can in general be used regarding the professional liability issues. The legislator is currently proposing some amendments to extend the scope for using criminal intelligence information. Taking into account, that at the moment the LCI provides wide possibilities for using criminal intelligence information and in this way restrict one of the Constitutional fundamental rights of the right to privacy, this article analyzes the aspects of legality, reasonableness and proportionality of such limitation.