Asimiliacija šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje: švietimo sektoriaus pasirinkimas : disertacija

LTŠi studija nagrinėja pagrindinę asimiliacijos tendenciją šiuolaikinėje Lietuvoje, t.y. asimiliaciją į visuomenės daugumą. Publikacijoje aptariamos sociologinės asimiliacijos sampratos, naujas asimiliacijos sąvokos taikymas socialinėje analizėje (B. Barry, R.Brubaker, Ch.Joppke). Remiantis 2001 m. surašymo ir statistikos duomenimis įvertinama etninių grupių amžiaus struktūra, gimtosios kalbos paplitimas, nedeklaravusių tautybės gyventojų bruožai, etninių grupių pasiskirstymas švietimo sektoriuose. Pagrindinį nagrinėjamų duomenų masyvą sudaro 2005 m. pirmokų tėvų apklausos duomenys. Tyrimas pateikia naujų duomenų apie netolygią Lietuvos etninių grupių socialinę padėtį: mokyklas skirtinga dėstomąja kalba pasirinkę asmenys skiriasi išsilavinimu, pajamomis ir darbo pobūdžiu. Lietuviškas mokyklas pasirinkusių nelietuvių analizė patvirtina ryšį tarp socialinio mobilumo ir asimiliacinio elgesio. Socialinio mobilumo galimybių rodikliai, tyrimo duomenimis labiausiai susiję su asimiliacijai palankia nuostata – tai pozityvus pasiekto statuso ir savo socialinio mobilumo perspektyvų vertinimas. Studijoje pabrėžiamas visuomenės daugumos vaidmuo, aptariamos šiandieninėje Lietuvoje nelietuvių kilmės individų patiriamos kliūtys asimiliacijai: interviu medžiagoje išryškėjusios subjektyvus kliūčių suvokimas, daugumos nuostatos apklausų duomenimis ir 2002 m. Pilietybės įstatymo pataisos. Šis darbas pratęsia ir papildo tuos etninių procesų tyrimus, kurie nagrinėja besikeičiančią visuomenės etninę struktūrą ir skirtingų socialinių segmentų susidarymą etninėse grupėse. [Iš leidinio]

ENThis study analyses the main assimilation tendency in contemporary Lithuania, i.e. assimilation to the majority. The publication discusses sociological assimilation conceptions and the application of new assimilation concepts in social analysis (B. Barry, R. Brubaker, and Ch. Joppke). Based on the population census 2001 and statistics, the author determines the structure of age, the distribution of native language, features of people who haven’t declared their nationality, and the distribution of ethnic groups in educational sectors. The main lot of the research data consists of the information obtained interviewing parents of the first year pupils in 2005. The research delivered new information about uneven social situation of ethnic groups in Lithuania: people who have chosen non-Lithuanian schools a different by their education, revenue, and type of work performed. Analysis of non-Lithuanian citizens who have attended Lithuanian schools confirms the correlation between social mobility and assimilative behaviour. Based on the results of the research, social mobility indicators are mostly related to a positive attitude, i.e. positive evaluation of reached status and evaluation of social mobility perspectives. The study underlines the role of public majority and discusses the assimilation obstacles experienced by individuals with a non-Lithuanian origin in Lithuania: subjective understanding of such obstacles was disclosed through the interviews, survey-based majority attitudes, and the Law on Citizenship as amended in 2002. This study continues the research of ethnic processes that analyses the changing ethnic structure of society and forming different social segments within ethnic groups.