Hanso Jonaso atsakingos politikos vizija technologinėje civilizacijoje

LTStraipsnio tikslas – rekonstruoti Hanso Jonaso technologinės civilizacijos etikos viziją ir pademonstruoti iššūkius, su kuriais susiduria pastangos pateikti ontologinį tokios etikos pagrindimą. Straipsnyje ginama pozicija, kad filosofo plėtojama atsakomybės etika yra neatskiriama nuo paternalistinių pozicijų, vedančių prie totalitarinės valdžios pateisinimo. Technologijų sukurtų pavojų akivaizdoje Jonas mano, kad žmonijos iš saugojimą gali užtikrinti tik visus piliečių gyvenimo aspektus reguliuojanti valdžia. Jo nuomone, technologijų sukuriamų grėsmių akivaizdoje baime grįstas santykis su jomis tampa pragmatišku ir racionaliu, tokios jo nuostatos veda prie reakcionieriškų politinių tendencijų legitimavimo. Filosofo pateiktas imperatyvas skelbia apie būtinybę išsaugoti „tikrą“ žmogaus gyvenimą, tačiau jo pateisinama absoliuti technokratinė valdžia gali vesti prie visiškos žmonijos dehumanizacijos. Jonaso technologinės civilizacijos etikos vizija negali būti suderinta su liberalių demokratijų politine etika. [Iš leidinio]

ENThe aim of the article is to reconstruct Hans Jonas’ vision of ethics for the technological civilization and to highlight the challenges that are faced in the attempt to provide an ontological grounding for such ethics. The attempt to develop the ethics of responsibility is inseparable from the affirmation of paternalistic political positions, which leads towards apologetics of total governmental control. In the face of dangers created by modern technology, Jonas argues that attempts to safeguard the existence of humanity are best served by a government that controls all aspects of life. Jonas maintains that in the face of various dangers created by modern technologies, a relationship with them, which is based on fear, becomes pragmatic and rational. A positive evaluation of fear leads towards reactionary political tendencies. Philosopher’s imperative is based on the duty to protect „genuine” human life, however, his vision of total technocratic government could lead to an absolute dehumanization of humanity. It is therefore concluded that Jonas‘ vision of ethics is incompatible with the political ethics of liberal democracy. [From the publication]