Fotografija vokiečių okupuotoje Lietuvoje (1941-1944): tarp istorinio šaltinio ir interpretacijų

LTIstorija, kurios dėmesio centre būtų fotografavimas ir fotografai nacių okupacijos metu Lietuvoje dar nėra parašyta. Egzistuojant gausiai, bet fragmentiškai ir nevienalytei šio laikotarpio fotografinio paveldo visumai kyla praktinis poreikis ją sistemingai aprėpti ir taip atverti galimybes platesniam panaudojimui bei kritiškesniam vertinimui. Disertacijos tikslas - surinkti, analitiškai susisteminti ir išnagrinėti Vokietijos 1941-1944 m. okupuotoje Lietuvoje sukurtas fotografijas bendrame fotografavimo praktikų kontekste, bei prakalbinti jas kaip šaltinius rekonstruojant ir interpretuojant du konkrečius istorinius siužetus atvejo analizės forma. Pagrindinę tyrimo šaltinių bazę sudaro apie 3000 fotografijų, taip pat tuometinė periodika ir egodokumentai. Disertacijoje derinti kritinės interpretacijos, „fotografinės kriminalistikos“ bei „skaitymo prieš plauką“ metodai. Kiekybine prasme, disertacijoje parodyta kur, kokio ir kiek fotografinio paveldo šiandien yra (ne)išlikę įvairiose institucijose ar publikacijose. Kokybine prasme, visas šis margas masyvas išskaidytas į sistemą, pagrįstą istoriniu jų sukūrimo kontekstu, neatsiejamu nuo bendro Antrojo pasaulinio karo ir ypač nacių okupuotos Rytų Europos istorijos bei pačios Lietuvos fotografavimo(si) raidos tendencijų. Atlikus šį darbą tapo įmanoma geriau suprasti bet kurių paskirų fotografijų iš šio laikotarpio, kurių dar tikėtina iškils į viešumą ir ateityje, specfiką, unikalumą ir vietą anuometinėje Lietuvoje [LMT disertacijų gynimų DB].