LTUniversitetai ir mokslinių tyrimų institutai (toliau – mokslinių tyrimų organizacijos) yra į mokslinius tyrimus orientuotų verslo įmonių, nacionalinių vyriausybių ir net tarptautinių organizacijų dėmesio centre. Jų lūkesčiai, kad mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (toliau – mokslo) rezultatai turi sukurti didelę pridėtinę vertę, įpareigoja mokslinių tyrimų organizacijas ieškoti įvairių sprendimų, kurie skatintų platesnį naujų žinių pritaikymo versle ir visuomenėje mastą. Tačiau šalia daugelio akademinių darbų apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą ar mokslinių tyrimų organizacijų socialinę įtaką, strateginio valdymo srities mokslininkai dar nepasiūlė, kaip efektyviai įtraukti partnerius į mokslinių tyrimų organizacijos strategiją, kuri generuotų aukštesnius mokslo veiklų rezultatus. Disertacijos tyrimo keliamas klausimas – kokią įtaką mokslinių tyrimų organizacijų partneriai daro mokslinių tyrimų organizacijos dinaminių gebėjimų ir jos mokslo veiklos rezultatų sąveikai. Siekiant išspręsti šį klausimą, disertacijoje apžvelgiami teoriniai ir empiriniai strateginio valdymo ir žinių valdymo mokslinių tyrimų rezultatai. Mokslinio tyrimo modelis, pagrįstas unikalia mokslinių tyrimų teorijų trianguliacija, buvo empiriškai išbandytas pasitelkiant duomenis, surinktus iš Švedijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje veikiančių mokslinių tyrimų organizacijų. Disertacijoje pateikiamos rekomendacijos, skirtos modeliuoti, vystyti, įgyvendinti ir peržiūrėti konkurencingoje aplinkoje veikiančios mokslinių tyrimų organizacijos strategiją, kuri orientuojama į aukštesnius mokslo veiklos rezultatus ir pasitelkiant verslo, akademinius ir socialinius partnerius [LMT disertacijų gynimų DB].