LTŠvedo „manifestas“ skirtas gal sofistikuotiems istorijos vartotojams (gurmanams), kurių dauguma turi istorikų diplomus ir gal net yra kažką pagaminę (bakalauro ar magistro darbą). Jie negyvena iš istorijos tyrimo ir rašymo, bet (kažkada investavę laiką ir triūsą į istorijos studijas) turi sukaupę „istorinį kapitalą“ ir jo dėka geba pasisemti rafinuoto gyvenimo džiaugsmo iš istorijos knygų skaitymo ir aptarimo. Svarbiausia – jie turi „istorinį skonį“, gebėdami skirti gerą ir prastą istorinę literatūrą bei domisi „rinkos naujienomis“ – kaip tai daro ir dailės mėgėjai bei kolekcionieriai. Taigi Švedo manifestas yra skirtas rafinuotiems istorijos vartotojams (čia Lietuvoje), tai – vadovas („Otto katalogas“) po naujausią istorijos ir metaistorijos literatūrą. Čia tik reikia pridurti, kad į autoriaus akiratį patenka ne vien rašytinės medijos, bet ir televizijos serialai bei „kultiniai“ kino filmai, kas aptariamos knygos informacinę vertę tik padidina [p. 72].