Ronaldo Dworkino praktinės filosofijos iššūkis: moralės pagrindimo klausimas

LTDisertacijoje analizuojama Ronaldo Dworkino moralės samprata. Šio autoriaus nuomone, moralė yra autonomiška praktinio mąstymo sritis, kur bet koks moralės pagrindimas įmanomas ne jai „išoriškų“ teorinių ar empirinių tyrinėjimų pagalba, o vien jai „vidiniais“ moraliniais sprendiniais. Dworkino atveju, moralės autonomija glaudžiai siejama su subjektui, kaip veikėjui, būdinga „vidine“ pozicija – pirmo asmens perspektyva, ir oponuojama šiuolaikinės moralės filosofijoje dominuojančiai „išoriškai“, trečiojo asmens perspektyva besivadovaujančiai prieigai prie moralės, kuri pačią moralę paverčia ne praktinių moralės subjekto sprendimų bei veiksmų sritimi, o iš šono tyrinėjamu objektu. Disertacijoje teigiama, kad nepaisant Dworkino kritikos „išoriškai“ prieigai prie moralės, jo pateikta moralės subjektui „vidinės“ pozicijos samprata nėra pakankama, kad pasiektų keliamą tikslą – suformuluoti įtikinamą neobjektinančią prieigą prie moralės. Šį Dworkinui iššūkiu virtusį tikslą disertacijoje padeda realizuoti asmens koncepcija, suvokiama kaip pamatinė „vidinės“ pozicijos prielaida. Pastaroji padeda išvengti Dworkinui būdingo „vidinės“ pozicijos suobjektinimo bei nuosekliau paaiškina ontologinį šios pozicijos pobūdį, o taip pat rodo, kad moralės pagrindimo klausimas gali būti keliamas ir atsakomas, remiantis moralės subjektui „vidine“ perspektyva [LMT disertacijų gynimų DB].