Blindė: medis-moteris mitologijoje (ir vienos paplitusios nešvankybės kilmė)

LTŽmogaus tapatinimas su medžiu arba medžio su žmogumi sudaro ryškią dendromitologijos (medžių mitologijos) temą, o vienas iš dviejų jos „kamienų" kaip tik yra moters-medžio, arba medžio-moters, vaizdinys. Jis knygoje ir nagrinėjamas, remiantis baltų, slavų ir pagal išgales kitais lyginamaisiais duomenimis. Dėstant medžiagą pasirodė paranku išskirti kelis motyvus, nors tekstuose jie neatskiriamai persipynė, todėl ne visuomet pasiduoda griežtai klasifikacijai: 1) medžių lytys, t. y. požiūris į medžius kaip turinčius lytį; 2) medis-mergina, t. y. medžio kaip merginos ir, atvirkščiai, merginos kaip medžio įvaizdis, nuo paprasčiausio poetinio palyginimo ligi visiškos mitinės tapatybės; 3) medžių santuoka, apimanti kuo įvairiausius vaizdinius apie skirtingų lyčių medžių tarpusavio lytinius santykius ir lytinius santykius tarp medžio ir žmogaus; 4) medis-motina, t. y. vaizdiniai apie „moteriškos lyties" medžių gebėjimą pastoti ir pa gimdyti žmogų arba antropomorfišką mitine būtybę, taip pat medžių vaisingumo sąsajos su žmonių gimdymo įvaizdžiais ir atvirkščiai - žmogaus gimimo nusakymas medžių veisimosi bei augimo įvaizdžiais.5) medžio krūtys ir pienas, t. y. įsivaizdavimas kai kuriuos „motiniškus'4 medžius turint krūtis ir išskiriant pieną, taip pat medžio syvų prilyginimas pienui; 6 ) moteris, paversta medžiu, t. y. vaizdiniai apie merginą arba moterį, paverstą ar pavirtusią medžiu, neretai išlaikant ankstesnius meilės arba motinystės santykius. Nurodytų temų pavadinimai sudaro atitinkamų knygos skyrių antraštes. Juose kalbama apie įvairius medžius, neskirstant jų pagal šeimas nei rūšis. Vis dėlto kai kurių rūšių medžiai nagrinėjamu atžvilgiu itin išsiskiria, todėl pasirodė verta juos aptarti atskirai. Tad paskutiniuose trijuose knygos skyriuose nagrinėjama 7) ieva; 8) gluosnis, karklas, žilvitis (Salix) ir „verba“; ir galiausiai 9) blindė (Salix cap-rea), pagal kurią pavadinta visa knyga. Pastarąjį medį apipynė mitiniai vaizdiniai ir Lietuvoje X I X a. užrašytos pagarsėjusios legendos savaime priveda mus prie klausimo apie vieno plačiai paplitusio rusiško nešvankaus žodžio, keiksmažodžio kilme, kuri, regis, gali būti tiesiogiai susijusi su senąja baltų ir baltų-slavų dendromitologija. [Iš Pratarmės]

ENThe identification of a human being with a tree or, the other way round, of a tree with a human being is a vivid theme in dendromythology, and one of its two 'stems' consists in the figure of the woman-tree, or the tree-woman. It is this figure that is the subject of this work, with reference, firstly, to Baltic (Lithuanian and Latvian) and, secondly, to Eastern Slavic (Belarusian, Ukrainian, and Russian) folk traditions, but also presenting examples from all over the world for providing a wider context. While expounding material, it seems to be convenient to single out some distinct motifs, which are interwoven inseparably in reality and therefore not always subject to strict classification: 1) the sexes of trees, i.e., the attitude to trees as having sex, usually dependent on the gender of corresponding denomination; 2) the tree-girl, i.e., the image of a girl in the guise of a tree, or of a tree in the role of a girl bride, from a simple comparison up to sheer identification; 3) the marriage of trees, which amounts to sexual relations between trees of different 'sexes' and also between a tree and a human being; 4) the tree-mother, that is, the ability of 'female' tree to conceive and give birth to a human being or some anthropomorphic deity; also the association of the tree fecundity with human birth and vice versa.5) tree-breasts and tree-milk are mythological and folklore images which also presuppose motherhood; 6) the woman turned into tree continuing previous love or motherly relations. These motifs constitute the titles of the corresponding chapters in which various trees are dealt with regardless of their families or species. However, some species of trees are quite distinguished in this respect, thus it appeared appropriate to present them separately. Therefore, the last three chapters deal with: 7) the bird cherry (Lith., Lett, ieva); 8) the willow (Salix) and, finally, 9) the goat-willow (Salix caprea), blinde or blindis in Lithuanian. The renowned legends about this tree recorded in Lithuania in the nineteenth century lead us down to the question of the origin of one notorious Slavic obscenity, which, in the informed mythological context, might be directly connected with Balto-Slavic dendromythology. [From the publication]