Apie realistines ir anti-realistines vaiśeṣikos interpretacijas: nuo šiuolaikinių tyrinėjimų iki senovės Indijos bei Rytų Azijos šaltinių

LTŠios disertacijos tema – Indijos filosofijos mokyklos vaiśeṣikos filosofija, reikšmingiausiai paliudyta originaliuose vaiśeṣikos tekstiniuose šaltiniuose sanskrito ir kinų kalbomis. Vaiśeṣika pradėta tyrinėti Vakaruose nuo devyniolikto amžiaus pirmosios pusės. Nuo tuomet įvairiais Vakarų filosofijos terminais bandyta apibūdinti vaiśeṣikos filosofijos ypatingumą. Vaiśeṣikos apibūdinimų įvairovė šiuolaikiniuose tyrinėjimuose sukelia vaiśeṣikos filosofijos interpretavimo problemą. Šiai problemai spręsti, disertacijoje siūloma vaiśeṣikos filosofiją išskleisti dviejų mąstymo gijų modeliu: ontologiniu realizmu apimančiu padārthų teoriją bei idealistiniu anti-realizmu, grindžiančiu išsilaisvinimo (mokṣa) teoriją. Pastaroji tezė grindžiama trimis argumentais. Pirma, indiški vaiśeṣikos šaltiniai pristato padārthų teoriją kaip atitinkančią ontologinį realizmą, o išsilaisvinimo teoriją kaip derančią su idealistinio anti-realizmo pozicija. Antra, Rytų Azijos budistiniai šaltiniai minintys vaiśeṣikos filosofiją yra išsiskiriantys nuo indiškų, ir leidžia tvirtinti unikalią Rytų Azijos vaiśeṣikos interpretacijos tradiciją. Trečia, Rytų Azijos vaiśeṣikos interpretacijos tradicija pirmoji identifikavo abi mąstymo gijas vaiśeṣikos filosofijoje, atmesdami realistinę ir pritardami anti-realistinei [LMT disertacijų gynimų DB].