LTŠioje monografijoje tiriama filotopinės žiūros problema Jono Meko literatūroje ir kine. Monografijoje nagrinėjamos Meko literatūrinės ir kino kūrybos ypatybės: modernybės istorijos krizės poveikis rastis filotopinei literatūrai ir kinui, individo būties ir socialumo įtampa, individo kaip mediatoriaus vaidmuo tekstuose, subjekto decentracija ir filotopo autobiografijos galimybės. Knygoje keliama hipotezė, kad Meko kūryba yra filotopinė. Siekiama įrodyti, jog literatūrinės ir kino kūrybos filotopišku-mas kyla iš vietą mylinčiai apmąstančius būties. Meko kūryba, kuriai būdingos filotopinės žiūros ypatybės, monografijoje analizuojama remiantis fenomenologine metodologija, todėl svarbu atskleisti, kokia yra modernybės krizės kaip faktoriaus, konstatuojančio kūrybą, įtaka, aptarti Meko literatūros ir kino darbus kaip mediaciją tarp diskurso ir pojūčiais patiriamų daiktų, pabrėžiant jutimų ir atminties svarbą, išnagrinėti subjekto decentraciją, ištirti Meko literatūrinės ir kino kūrybos autobiografiškumą ir apibendrinant suformuluoti pagrindines Meko kūrybos filotopinės žiūros ypatybes [Iš Įvado].