Neoplatoniškoji "Mąstymo gyvenimo" samprata: Plotino, Proklio ir Pseudo Dionisijo Aeropagiečio koncepcijų lyginamoji analizė

LTDisertacijoje nagrinėjama neoplatonizmo filosofijos kontekste išplėtota „Mąstymo gyvenimo“ samprata, jos galimos ištakos senovės graikų filosofijoje, jos transformacijos tris skirtingas neoplatonizmo istorijos raidos stadijas atspindinčių autorių mokymuose. Disertacija yra pirmasis bandymas sistemiškai lyginti Plotino (205-270), Proklo (412–485) ir Pseudo Dionisijo Areopagiečio (V-VI a.) „Mąstymo gyvenimo“ koncepcijas bei šių autorių įžvalgas apie gyvybės (dzōē) raišką mąstyme (nous) bei mąstomoje tikrovėje. Disertacijoje ginama tezė, jog Plotino “Mąstymo gyvenimo” koncepcija yra esmiškai susijusi su aktualaus veikimo (energeia) sąvoka. Tyrimas atskleidžia šios sąsajos implikacijas kitose Plotino doktrinose (prigimtinio gėrio, laimės, kontempliacijos etc.). Disertacija pateikia sistemišką Proklo Mąstymo gyvenimo kaip galios (dynamis) analizę ir pagrindžia jos integruojantį ir skirtingas funkcijas jungiantį vaidmenį, kurį gyvenimas įgauna dėl savo centrinės pozicijos vidinėje Mąstymo hipostazės struktūroje. Tyrimas taip pat apibrėžia Pseudo Dionisijo Areopagiečio atliktą helėnų neoplatonizmo metafizikos transformaciją kaip nuoseklų ontologinių tarpininkų dieviškoje sklaidoje eliminavimą, tiesiogiai sąlygojusį originalią Dionisijo gyvybės kaip Dievo vardo sampratą. Disertacijos pateiktos „Mąstymo gyvenimo“ sampratos neoplatonizmo filosofijos tradicijoje analizės išvados parodo, jog gyvybės ir mąstymo temas jungusios filosofinės problemos buvo intensyviai analizuojamos ir aktualios visuose neoplatonizmo filosofijos raidos etapuose. Tyrimas taip pat parodo, jog nagrinėjama tematika pranoksta neoplatonizmo mokyklos intelektualinį horizontą ir atspindi universalias filosofines gyvybės ir mąstymo temas [LKTI].