Tapatybės problema Friedricho Wilhelmo Josepho Schellingo filosofijoje

LTDisertacijoje tyrinėjama tapatybės problema Friedricho W. J. Schellingo filosofijoje. Visų pirma disertacijoje apibrėžiamas klasikinei vokiečių filosofijai būdingas idėjų istorijos kontekstas, kuriame Schellingas susiduria su tapatybės problematika. Tyrime išskiriamos konceptualios nuostatos, kurių pagrindu kiekvienu atskiru savo filosofinių idėjų raidos periodu nagrinėjamas mąstytojas vis iš naujo formuluoja ir bando spręsti filosofinę tapatybės problemą. Kiekvienas iš šių Schellingo idėjų evoliucijos periodų yra tyrinėjamas disertacijos autoriaus motyvuotu pasirinkimu išskiriant iš bendro Schellingo tekstų korpuso konkrečius jo veikalus ir juos metodiškai analizuojant. Kartu disertacijoje parodoma, kad filosofinė tapatybės problema yra vienas iš kertinių Schellingo filosofijos klausimų, kurio pagrindu galima rekonstruoti visą jo idėjų evoliuciją. Schellingo idėjų virsmai pasirodo esantys ne kas kita kaip skirtingos tos pačios – tapatybės – konceptualinės problemos sprendimo dalys. Skirtingi Schellingo, kaip mąstytojo, „veidai“ – tai atviri ir novatoriški bandymai vėl iš naujo formuluoti ir spręsti tą pačią – tapatybės – filosofinę problemą, pasitelkiant visą eilę disertacijoje identifikuotų ir aprašytų konceptualinių įrankių. Atliktame tyrime yra parodoma, kad tapatybės problemos akcentavimas – tai skiriamasis Schellingo filosofijos požymis žvelgiant į jo idėjas tiek klasikinio vokiečių idealizmo filosofijos kontekste, tiek vertinant vėlesnes šio filosofo idėjas kaip klasikinės vokiečių filosofijos kritiką arba pabaigą [LKTI].